kreidelėm

Kreidelėm rašė:
ėjimas baltas
    taku
Ir kvėpt
          įkvėpt
tavo skleidžiamom dulkėm

aš kvėpuočiau, jei pa-
jėgčiau
neuždusti.


Kreidelėm piešė:
žengei žingsnį
per siaurą gatvę -
netilpai,
pečiai per platūs buvo.


ir nereikia -
nepagausi.

Numestais briedžio ragais
išgrėbsi mane iš Neries vandenų,
kol srovė dar nenunešė į tekančią Saulę

kreidelėm spalvino:
ryte -
velkant rankoje
puokštę
žolių.
Jos gyvos - kvėpteli
valkataujančio tavo kvapo.
palikai jį
ir pamiršai.

kreidelėm rašė:
staugimas vienišas
ir ėjimas baltas
pamestu miestu
nei tavo
nei mano.