Buvo kartą mergaitė vardu Monika. Ji tikėjo įvairiausiais stebuklais, netgi tuo, kad naktimis žaislai kalbasi ir žaidžia. Jų ji turėjo nedaug. Tik dešimt: pingviną, gyvatukę, šimtakojį, papūgą, du meškiukus, pelytę, šuniuką, karvytę ir arkliuką. Visi šie žaislai turėjo savo namelius - lentynėlę už lovos.
Vieną naktį Monika niekaip nesugebėjo užmigti. Išlipusi iš lovytės pastebėjo, kad lentynoje nebėra žaislų. Visur apieškojo, bet nieko nerado. Atsigulusi į lovytę ji pajuto kažką po antklode. Tai buvo jos mylimi žaisliukai! Tuomet išsipildė jos didžiausia svajonė - pamatyti gyvus žaisliukus. Jie su mergaite kalbėjo, šnekučiavosi. Tada vienas žaisliukas - peliukas - paprašė:
- Monikute sugalvok mums vardus!
- Gera mintis, - susimąstė mergaitė.
Greitai atslinko rytas. Visą dieną ji sedėjo kambaryje galvodama jiems vardus. Diena praėjo labai staigiai. Vakare Monika lengvai užmigo. Apie antrą valandą nakties ją pažadino visa žaislų kompanija. Nekantrusis šimtakojis paklausė:
- Kokie bus mūsų vardai?
- Aha... Pingvino vardas bus Snapelis, gyvatės - Liežuvė, šimtakojo - Daugiakojis, papūgos vardas - Pūga, meškiukų - Juodanosis ir Rudnosis, pelytės - Pilkuolė, šuniuko - Nosiukas, karvytės vardas bus Mūkė, arkliuko - Rudis.
(Bus tęsinys)