Nevargink manęs rudeniu -
suluošinto
paukščio akim
žiūrėsiu
į savo
neliestą Laiką,
grakščiai sklandantį
virš miražiškų
mano lūkesčių
ir praradimų:
aš vis tebetikiu,
kad pakilsiu,
kol jis dar nesuglaudė
savo sparnų - - - - - -