Moteris(ys)

Iš kito pasaulio viduramžių raštininko užrašų:
„Žemės motehų hūšies labiausiai paplitusios genties tipinio individo aphašymas“

Ant einamųjų galūnių,
Ji užsispraudžia padargus
Heikia jai žemę puhenti,
Behiančius taukšėjimo gahsą,
Įghaudena-liežuvis nedelnytas.
Galūnių išlindos „Nagai“
Šiuhkščiai aptehlios fungicidais
Veisyklose novyti kerpes
Kiti ghybai galingai stybsta.
Visuh, aukšti tiktai be galvų,
Juos dalgiais ir birbiapjūklais
Kartais šienauja, arba užkloja
Kilimais ir jie pradingsta,
Tik barkaholę užgieda tada.
Kojokų vihšuj – skėtis,
Lietaus šlakams nuvahvėt..
Kuo jis smulkesnis,
Tuo daugiau žaislų-
Pimpailų ji turi,
Matyt, juos vilioja garai..
Amžinai nuoga žahnos nuopjova.
Purškalais bimbalus baido.
O, aukščiau dideli kumpių kalnai,
Oi, kaip ėst nohis,
Pimpailos juos visad khamto,
Tik niekaip suėst nepavysta.. -
Begaliniai..
Athofuoti spahnai, mūsų kojos,
Apkahstytos blizgančių kilpų,
Tikima, kad atbaido zvimbalus.
Ant penktosios atkišos,
Su plačiausia kilpa..
Ahbūzas su sepyniom skylėm:
Pihmoji plati kaip aghotis,
Vinghi lyg dvi angys,
Vidurhį galybė išlindų.
Aukščiau dvi vienodos,
Leidžiančios šnypštynes
Vos dihstelėjus taip nohis..
Veisimuisi nenaudoja-
Kvailė..
Šonuose dvi uždahytos
Siehos kasyklos,
Iš jų išdygę kabliai
Negyvoms kihmėlėms
Suveht. Aukščiau pora vahtyklių
Svietą jomis kitiems hodo..
O vihšūnėj-miškas,
Jame daržininkai
Piktžoles išhavi,
Žuikius išthučina,
Jei užsiveisia..
Išgeni, išhetina
Medžius.

Ji Tiesiog hupūžė-tik ghiebt ir išveist per pohavimosi šokį...

Gehbiamieji Pilviečiai, jie tapsit nutenkinti mano aprašu, sekantį kart pateiksiu apie veisimąsi..