Prisiminimai

Už mūro sienų praeitis iškyla -
vėjų buveinė melancholijos rate.
Prisiminimų kreivėj nerimas nenoriai dyla,
kasnakt ateina, nešinas slogia skraiste:

Aną rugsėjį
artimas žmogus išėjo.
Gatve nutolo,
neprataręs žodžio.

Ir žiemą,
šaltai pūgai siaučiant,
kely stovėjai be širdies, kuri užjaučia.

Pavasario aidai
vidun nepasibeldė.
Žiūrėjo kaip ir Jie,
stovėdami už slenksčio.

O tu tik laukei, laukei, laukei..
Laiškus širdies  bandei rašyti
Laimei Geltonplaukei..
Tiktai svečių nebuvo neprašytų
nei prašytų.
Užsimiršai -
laiškai tavi
į niekur buvo parašyti...