Pradžia

Laikas, kai kovo vidurdienyje
ima šėlti iš snaudulio pabudusios musės,
gal netgi geresnis
už saulėlydį už baltai – raudonai
dryžuotų faktorijų bokštų.
Laikas, kai pradžią visuotinio dūksmo
paskelbs citrininiai drugeliai
turbūt nepalyginamas
su giliam susimąstyme
skendinčių senų obelų 
dvelkimu marmeladu
(vėl ruošiami šilko aprėdai
kasmetinėms vestuvėms).
Taip [keistai purpurinio]
išsiblaškymo
nekantrūs piršteliai
studijuoja brangiausias
laukimo
minutes
pirmutinėj stotelėj
(sušluoju pavasarines šiukšles
po radiatoriumi –
iki kito rudens)...

                        2003-03-14