Vėina vakara prīš līto
Pasokam akis i vėršo –
Dar ni lašos nenukrėta –
Drimb ont saulės potas tėrštas
Kou tėi viesolā sijuojė,
Groužtu groužtās dongo vielė?
Jouda tuolomuos sėjuona
Lig pat šakoma pakielė...
Bet rimtā nematies nieka,
Tik dėinuos švėisa prigesa.
Ė nu debesū vainėka
Bėra žemyn šėltas rasas
Liekė ugnis ė soknioba –
Trėnkies i dongaus joudybė...
Līg maišyto tėršta srioba
Mėlžėnā dongaus sokėbė
Vo po tuo kelė lašelē
I žuolelė jauna krėta,
Ė kvepiejė rūtas žalės
Po longās lig patė rīta