Išėjusiems egzaminan atminti

Dievu neapleisti, išsaugoje dar viltį
Jie ejo su žiniom, lyg eitu jau i mirti
Veidais už tamsią naktį juodesniais

Jų žingsniai lyg bangų muša
Jų žodžiai vėtra ir kruša
Ir juokas tviskantis griaustinis.

Jiems laimė ir karti žinia
Pašėlusiai mintis šokdina
Nuo jų pavargusi galva
Jau guli pievoj, geria vyną. . .

Kova tiek nesėkme baigta,
Tiek pergale, kuri svaigina
Man nesvarbu, geriu už tą,
Kas ir nupuolęs kilt mėgina.

Veidų, dienų panorama
Nuneš ir šypsenas ir lietų
Gal teks man laimė sutikt tą,
Kuris ir Nesėkmę mylėtų.