Kokteilis

Barmeno rankose stiklinė tviska 
vilnija spanguolių žaismu
lapelis mėtos įsimaišęs
citrina glaudžia
grūstuvu.

Ledų kvadratiniai kubeliai
vos smulkintuvo paliesti
praranda formą
ir po valiai
į stiklą sukrenta...


Ir gurkšniui viskio lieka vietos
užpildyt tuštumas visas 
šiaudelis taikiai įsitaisęs
panyra į šaltas gelmes
 
Skanaukit- prašom-
tiesia stiklą -
gaivumo pojūtis skaidrus
svaigina
net pamiršti saiką
ir kad tau laikas į namus
sugrįžt
        nors nieks
              tavęs nelaukia
tik kloja patalą vėsa...


-Barmene! -  moji
- atsišauki!
kokteilis baigėsi staiga
įpilk dar vieną stiklą viskio
su žaižaruojančia aistra
malšinsiu troškulį iš tyko
kokteilis mano skoniui
          tiko...