Ištėisė kaklus lapelē
Išsėsoka, išsėraitė
Ė aikštelė pri pat kelė
Īr graži, kāp karalaitė
Užskleidė, nebmatuos nieka –
Ne skujū, ne samanieliu,
Tik žaliū stėibū vainėkā
Īr i vėina sosėvielė
Ė nebėjė saulės smūgė,
Ne mėškū tomsiū paliepiu –
Sau žaliou kāp darža žlūgės,
Žėidus Juoniniu pasliepė