Bovės miedis

Tropotē vėsuokė dīdė
Ė pormieliu ivairiausiu
I žuolīną sosėbrėda,
Ė gilīn i žemė rauas

Ė rodė, ė pėlkė – veizous
Iš tuo sena kelma skėras
Ė guojelė žalė vaizdou
Īr i pat akis sobėrė...

Bova miedis, auga stėipies
Metu metās če žaliava –
Nesvarbo, a ousis, lėipa,
A žėidelēs poušies kliava...

Bova miedis, bova gruožis –
Vo dabā tik tropotelē
Bėrst i mėška minkšta luožė,
Pri pat mėška jouda kelė...

Ė išnyks kāp niekor nieka –
Skrozdis išnešiuos ė paukštē,
Vo kas nu anū belėka –
Žemė sosėrinks poikiausē

Veizous atsėstuojės tīlē
Ė klausaus uošėma žalė
Mėška medi švelnē mīlio –
Kuožna lūžtontė šakelė...