Toks yra sekmadienis

Nuo ankstaus ryto su tėveliu rinkome alaus butelius. Gavosi puikiausi 2 kg. Už gautus pinigus nusipirkom gražią lazdą su karaliaus Saliamono monograma ir, kaip ir įprasta mums sekmadieniais, ėjom talžyti gulbių.
Vienos baltosios rangėsi, šnypštė, kitos- dėkojo, kvietė dažniau užeiti arba siūlė pirkti karolių. Karolių jos visada siūlydavo, nes du stipriausi gulbinai turėjo tokį kioską, kuriame prekiaudavo savo gaminais. Prekyba nelabai kaip sekėsi, todėl įkyriai siūlydavo mums. Bet nepirkom ir šiandien.
Tėvelis - jaunystėje buvęs rokeris, o šiaip- fechtuotojo diplomas puošė jo stalčius. Šiandien dar ta lazda su Saliamono monograma prisidėjo. Eidamas niūniavau čekiškas daineles, avėjau čekišką avalinę, todėl nevengiau į balas lipti- žinojau, kad kojikės nepermirks. BUvo sekmadienis, užsukome į Vytauto bažnyčią. Piligrimai krikštyjo savo šunis- sibirietiškas laikas: padegė ausis ir taip pirmosios komunijos klipsai gavosi. Buvo taip gražu, kad net tėvelis ašarą nubraukė. Paskui ėjom ąžuolynu, kur sportavo daug moterų, vaikai fotografavosi prie stumbro. Namuose mamytė lygino mano marškinius, už stalo juokėsi kažkos baltas vyras. Nekreipiau dėmesio: visokių vyrų būna. Per tv rodė filmuką apie gudragalves voveres. Pasiėmau lazdą, įsipyliau sriubos ir nuėjau į salioną.