Sulauksiu tavęs iš tamsos..
Balkšvėjančio veido ir klyksmo skardaus,
Mažyčiais piršteliais paliesi man kaklą
Ir leisi suprasti, jog meilė - tai tu.
Mažytis esi dar, mažytė gyvybė many
Ir laiką skaičiuosi, ir augsi aukštyn,
Užaugs pirmas žingsnis ir ‘mama, - sakysi -myliu ’,
Nes visą gyvenimą būsi žingsniavęs tik meilės keliu.
Ką man mažuos delnuos parneši šiąnakt?
Viduj iškilęs nerimas ir nežinia,
Prisiminimų šaltas slenkstis,
Nuklydusi tolyn gyvybės valanda.
Vėl nemigo naktis virš sielos kybo
Ir veržia širdį tartum kilpa,
Kas manyje tave nuskynė?
Dienos šviesos nemačiusį užklojo tamsiu šydu..
Tik mėnesienoje ranka nusviro
Prie vaikiškai meilių tavų akių
Ir jaunas klyksmas nenuaidi tyrais,
Ir nejudi manam glėby, graudu.
Dar tebestoviu vis, viena prie tavo mažo kapo..
Kalbėt sunku jau virš baltų gėlių galvų,
Priglaudus žvilgsnį kūdikio negyvą,
Širdy suspurdo jaunas vardas ir labai skaudus 'myliu..'