pabėk nuo manęs, laimės paukšte
nebandysiu pagaut mintimi
nes ji nesugeba skrieti virš vėjo
geriančio drumzliną lietų
po tavo plunksnom, pakabintom džiovinti
nesėkmių nuvargintuos metuos
ilsis tavo pavargus širdis
kol didžuvė išspjauna mane iš visos kūrinijos
ir duoda saulėtą medžių lytėjimą
kai neapykantos nuplėštos plunksnos byra
ant pasislėpusios tarp lapų giesmės