Suraizgyk voratinklį vizijos.
Tegul jis užspaudžia mano gyslas,
kad skrist galėtų mano siela
Kai tortas būt suvalgytas nebijos.
Svaigiai krist be galo miela.
Štai pranašas akylas,
prikaltas prie darbastalio lentos,
to pats nežino.
Metalinis lapas nesulauks dienos.
Vakarykštis valgių stalas –
prakeikto mūs likimo.
Suvalgytas,
bet ant jo kažkas malas-
gyva žuvis iš mėsos,
tai aš ir tu iš lašo eterio,
iš tylos.


Valentas Šlaustas_





