Ei, keleivi,
su užtrūnijusiom nuo vizijų akim
ir sukrešėjusia kraujo ašara ant veido.
Ko šliauži tu vis pirmyn?
Tu – iš Galilėjos,
o gyvent tau nieks neleido.
Nepabodo eiti?
Mėlynu rūku,
atbėga vėl malda.
Tau baugu-
todėl evangelija kruvina.


Valentas Šlaustas_






