Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Savaitė (monologas)

Pirmadienis.

Bandau prisiminti. Taip taip…Ir ką aš čia kątik buvau sumąstęs? Prasta atmintis. Blogas melagis būtų iš manęs. Gal dėl to niekada gyvenime nemelavau? O gal kažkada ir pamelavau, bet dėl blogos atminties dabar to neprisiminsiu.
Prisiminti. Minti.. Kažin, ar aš galėsiu vėl minti abejomis kojomis ir kažkada atsikelti iš lovos. Morbus ischaemicus cordis. Angina pectoris instabilis. Ne ne... Tai buvo Infarctum myocardii anteroseptalis lateralis acuta. Toliau... Kas dar? Osteochondrosis intervertebralis regio lumbosacralis. Suleido analgino. Ana... Analinis sfinkteris. Blogai kai jis nefunkcijonuoja. Kažkam tada didelė kančia. Kan... čia. Čia - čia. Man labai gražu samba. Taip ir neradau šokių partnerės. Ir lytinė partnerė aplankė mane labai vėlai. Kuklus aš buvau šiuo atžvilgiu. Gražios ir protingos mane baugino, o kitos neviliojo. Vilioja, skuba. Visi labai greiti, nori greitai. Kur visi skuba? Išgerti vaistų, kad prailgėtų gyvenimas. Skuba, kad prailgėtų. Skuba, kad ilgiau. Ilgiau gyventų. Bet ilgai gyvena tik kas neskuba. Man greitai nepatinka, niekada nepatiko. Kartais net muzika būna greita, tada su ja nespėji. Ir negirdi. Kaip galima išgirsti ir pamatyti tai, kas praūžia kaip viesulas? Viesulas. Kažkada buvo labai stiprus vėjas vasaros vidury. Taip plūstelėjo į mano dešinę ausį... Ausis. Kas galėtų pagalvoti, kad buvau toks vėjavaikis, prasidūriau ausis, kai man sukako vos keturiolika. Su ausimis buvau drąsesnis nei su moterimis. Bet auksas man netiko. Man niekada netiko brangūs daiktai. Aš kaip koks valkata. Nuskuręs, bet niekas nežino, kas jo skudurų kišenėse. Kartais pinigai, kartais kokie užsilikę trupiniai. Žvirbliams ar balandžiams. Jų kalba tai muzika... Muzika. Muzika. Kaip seniai tvarkiau savo fonoteką. Parsitempiau patefoną iš kaimo. Mėgau sendaikčius, bet antikvariate buvau tik vieną kartą. Reikėjo juk sužinoti, kas tas ANTI-KVA-RI-A-TAS. Kaime rasdavau kokį padargą nebereikalingą, tempdavau į dirbtuvę, sutvarkydavau ir parsiveždavau. Kažkada radau senolio dirbtuvėse violančelę. Apocalyptica galėtų groti mano laidotuvėse, bet tada aš
jau nebegirdėsiu, tai ar ne vistiek? Geriau kremacija, ir jokių ašarų, ceremonijų. Gal jau greitai atidarys kremacijos vietą... Kaip gerai tiems indams. Indijos taip ir neteko aplankyti. Mažai civilizuoto krašto neteko pamatyti dėl civilizacijos. Ar ne ironiška? Baimė skristi lėktuvu. Galima ir kitaip. Bet privalomi skiepai, nuo kurių man alergija, antibiotikoprofilaktika... Geri antibiotikus, nors dar nesergi. Kokia bjaurastis, ypač man, kai negaliu pakęsti tablečių. Kerti sienas, nepraleidžia, praleidžia, nepraleidžia. Isivaizduok sau - užstringi kur nors džiunglėse. Civilizacijos gniaužtai. Gniaužtai. Vaikystėje turėjau medinį... Gvalbyti riešutus. Geriausia pirkti jau išgvalbytus riešutus. Matai, ką perki. Kedro riešutai. Riebūs, sotūs. Skanūs. Labiausia juos mėgstu. Sibiras gražus turėtų būti. Gal dar pamatysiu seną kedrą, remiantį dangų, su dideliais konkorėžiais? Nors sapne. Medžiai galingi. Mediena geras dalykas. Sušaltume jei ne ji. Visada tėvas skaldydavo malkas, aš jam niekada nepadėjau. Keista, kad tai prisiminiau, juk tai nėra geras darbas. Akistatoje turėtume prisiminti tik tai, ką gero nuveikėme. Budizmo brošiūrėlėje perskaičiau. Gal jie ir teisūs. O gal pasaulyje šeši milijardai tiesų? Dabar ir daugiau. Kiek daug nežinau. Ir valstybių nepažįstu.
Išvargčiau visiškai, jei reiktų sudaryti kelionės maršrutą Gargždai-Setas... Kodėl Setas? Gražu prie Viduržemio jūros, pirma kelionė... Ne ne, pirma kelionė buvo anksčiau. Kodėl aš jos negaliu prisiminti? Kodėl neprisimenu kaip keliavau motinos lytiniais takais? Juk tai toks idomus didis įvykis ir stresas. Še tau, kad nori. Ir neprisimenu. NE-PRI-SI-ME-NU.

Antradienis.

Bandau prisiminti... Taip taip…Ir ką aš čia katik buvau sumąstęs? Ai, tiesa. Taip taip... Prisiminti. Prisi... Prisirpo vyšnios, bet vienais metais jas visas nulesė žvirbliai. Čirškėjo krūmuose ir tai buvo savotiška muzika. Nepalyginsi, žinoma, su Apocalyptica, tačiau tai buvo muzika. Apocalyptica galėtų groti mano laidotuvėse, bet aš juk negirdėsiu, tai ar man ne vistiek? Jei draugai norės Saviour Machine muzikos, aš tikrai neprieštaraučiau. Bet testamento ar kokio kito raštiško patvirtinimo dėl šios smukmenos nerašysiu. Kaip aš dabar norėčiau paklausyti senų savo plokštelių. Akį dar džiugina šis senas patefonas. Kur jis? Va kur tu, nugrūstas į kampą, kad niekam nesimaišytum. Kažkada ateina diena, kai mintys pradeda maišytis. Maišyti. Maišytis ar maišyti? Nuo vienos raidelės keičiasi esmė. Mai... Mailius. Eidavome vaikystėje žvejoti į prūdą. Ten juk būvo daugiau varlių ir dėlių nei žuvies ar mailiaus.  Žuvies (kaip bebūtų keista) daugiau būdavo sename šulinyje, nei prūde. Matyt, kažkas užveisė. Nemaži ešeriai plaukiodavo. Vaiko akimis žiūrint - nemaži. Kai palydavo, šuliny vanduo pakildavo, beveik liedavosi per kraštus. Kai ešeriai tuo metu išplaukdavo į paviršių, juos galėdavai pasiekti ranka. Ranka. Dešinė ranka. Jau seniai tirpsta mano dešinė ranka. Tirpsta. Upėse tirpsta ledai. Tik vieną kartą per gyvenimą mačiau ledonešį. Kaip greitai upė neša didelius ledo luitus, tik spėk sekti akimis. Kai į arbatą įmeti ledukų, ji atšąla ir ledukai greitai ištirpsta. O čia tik įsivaizduok- tokie dideli ledo luitai ir netirpsta. Koks turėtų būti šaltas vanduo... Vanduo. Įdomu, ar dar liko kokiame pasaulio krašte švaraus tyro vandens, tokio, kurį gerdamas net pasveiktum, o ne prikimštum savo organizmą nereikalingais pašaliniais produktais, kaip antai nitratai, gyvsidabris, kalkės ir t. t.? Turbūt ne. Gal giliai žemėje. Iki ten vanduo prasisunkia skaidrus ir tyras. Turbūt. Tyras. Taip, jei ne pirmas kartas, kuris ir paskutinis, taip ir būčiau likęs tyras. Oj, koks aš nedrąsus.

Trečiadienis.

Nežinau ar man patinka ar ne, kad lieku vienas. Aplanko tada mintys, kurių niekas negirdi, tik aš, ir gal dar kas, kurio aš nepažįstu ir nematau, bet kas galimai egzistuoja. Ankščiau tikėjau Angelu Sargu. Vos per plauką išsigelbėjau nepapuolęs į autoavariją. Šuo puolė, savo aštriais dantimis taikėsi į veidą, spėjau ranka uzsidengti, dabar ant dešinės alkūnės nė rando nerasiu, o galėjau likti be akių, ar be vienos akies. Įsivaizduok tik - visą gyvenimą būti be akies. Ar be akių. Geriau tada matyti bet kokį šūdą, negu visai nematyti. Vis tik gerai, kai minčių niekas negirdi. Niekas nekvaršina galvos, kad ne taip kažką pasakiau, niekas nesistebi, kad man prasidėjo karštinė ar protinė liga. Guliu sau ramiai, ir šimtus kartų galiu kartoti: ‘šūdas, šūdas, šūdas... ’. Kažkoks mielas žodis. Tarsi su juo išsiveržia ir pasišalina visas susikaupęs pyktis.

Ketvirtadienis.

Jaučiu, kad silpstu. Net prisiminti nieko nenoriu. Gerai, kad kolkas niekur neskauda. Skausmo bijau. Jei jo žmonės nebijotų, turbūt savižudybių būtų daugiau. O gal nesižudo, nes gyvenimas yra gražus? Net ir skausmuose, kančioje, neapykantoje jis yra gražus? Gal nėra nieko neigiamo šiame pasaulyje? Viskas juk yra jo dalis. Kaip gali sakyti ‘aš myliu gyvenimą’ ir nemylėti judesio, kai įlipi į karvašūdį? Juk jis - gyvenimo dalis.

Penktadienis.

Ryt savaitgalis. Kodėl galvoju apie rytdieną? Tai visada buvo mano silpnybė. Retai sugebėdavau džiaugtis dabartimi. Negyvenau šia diena, o laukdavau rytdienos. Vaikystėje taip nesielgdavau. Sunku išlikti vaiku.

Šeštadienis.

Aš jai dovanojau viską, ką turiu. Vienas žmogus buvo laimingas mano dėka. Ji tai pati pasakė. Bet priverčiau verkti keturis žmones. Be fizinio prisilietimo, netgi nenorėdamas. Bet jie verkė.

Sekmadienis.

Ryt pirmadienis. Aš noriu miego. Pageidaučiau Apocalypticos, bet jei norėsite S.. M... aš NE-PRIE-ŠTA-RAU-SIU...
2005-06-02 21:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-07-15 18:47
baklazanow
nebutu ir man kantrybes skaityti dar karta:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-07-03 19:37
Bobučių pasakos
atsiprašau, bet nesugebėjau perskaityti, žinau kad likai dėl to nuviltas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-11 12:31
va va va
o man visai gerai. patiko ta idėja su siaurinimu nuo pirmadienio iki sekmadienio. labai gera mintis. ir šiaip stilius pakankamai limpantis. beveik lipnus. atsargiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-03 03:04
vaja
...Bet juk iš tikrųjų mintys taip ir plaukia!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-03 03:02
vaja
Jergutėliau! Nuos...ta..bu. 7
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-02 22:50
a pčy
ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą