Iš svetimos išminties
ir asmeninių kvailysčių
mezgu savo nuobodulį.
Skaičiuoju lyg dietininkė
kiek gyvenimo džiaugsmo
man šiai dienai priklauso:
Du obuoliai? Du bananai?
Sustosiu ties pora ridikų
- gal tris? – suskaičiuoju...
ne, iš to debesies nebus lietaus.
Įsisupu į racionalų
rankų darbo nertinį,
beveik nekvėpuoju.
Po blakstienom tamsus
nekultūringas šešėlis
trepsi ir urzgia.
Suardys, suplėšys
- viskas į gera.
Suverpsiu sudužusias vėliavas
įpinsiu, susiuvinėsiu
sekantis rankdarbis mano
bus dar gražesnis