Iki išimties

Neprašau jokių aš išimčių
    iš Europos Sąjungos kišenių.
Aš kasdien imu, kasdien švenčiu,
    kol mane bohemos fondai remia,

nes ant kamščio žodžio neprašau,
    nei Sacharos smėlio, nei SAPARD‘o.
Graužiu plunksną? Nieko panašaus:
    negaliu suteršt poeto vardo,

pseudonimo, pseudopavardės,
    išžagsėtos šakute ant stalo.
Nuo minčių sunkėju. Kas padės
    paramą po galva? Aš apsalęs:

posmeliu pasiremiu, kenčiu.
    Prieiliuotą etiketę plėšau.
Neprašau iš nieko išimčių:
    aš – apyvartinės stalo lėšos.

***

Krinta akcijomis po stalu
vyrai, mažumos. O man dar maža.
Šimtą gramų parašau, kalu
iki išimties – po to ... miražas.