Kastruoto šunelio registracija

Poliklinikoje. Prie šeimos gydytojo kabineto durų . Su savo kastruotu šuneliu. Po valandėlės sulaukiu savo eilės.

-Sekantis!, - šeimos gydytoja tarpduryje.
- Aš su šuneliu.
- Į polikliniką šunis vestis draudžiama, - sekan..., - ir su durų plokštuma bando nustumti mane, bet į tarpą spėju įkišti koją.
- Palaukit, - matau, kaip tarpduryje mano batas keičia formą, - nespauskit taip stipriai, - tai mano šunelis!
- Jūsų?
- Taip, nu .. kastruotas, norėčiau užregistruoti.
- Čia žmonių poliklinika, čia žmonių poliklinika, čia žmonių poliklinika.., - šeimos gydytoja burba po nosimi.
Paskui išsižioja lyg žiovautų. Nuo jos auksinių dantų – saulės zuikučiai. Markstausi.
- Kas, kas? Kastruotas? Na, tai kita kalba, - užeikit!
- Neregistruotas, - sakau.
- Gerai, - tarė ramiu balsu, - paguldykite šunelį ant nugaros.
- Ant nugaros?
- Taip, kas gi čia keisto? Ant nugaros.
Paimu ant rankų savo šunelį. Guldau jį kaip palieptas, bet jis vis atsiverčia ir atsiverčia atgal.
Šeimos gydytoja rankos mostu parodo, kad pasitraukčiau, griebia šunelį už gerklės ir ima smaugti. Šunelis inkščia, kojytėmis spardosi, bet nieko padaryti negali- prispaustas ant nugaros jau guli.
- Tikrai kastruotas?, - šeimos gydytoja kita ranka glosto šunelio papilvę. Pastebiu, kad mano šunelio ataugėlė jau sukietėjusi ir pailgėjusi.
- Ką jūs darot?
Šeimos gydytoja nieko neatsako, paleidžia gyvūnėlį iš savo gniaužtų, nueina prie durų ir iš vidaus užrakina kabinetą.
Po to pradeda nusirenginėti.
-Vardas?, -nusimesdama baltą chalatą.
- Koks vardas?, - stebiu kaip ji lieka tik su kelnaitėmis, liemenuku ir aukštakulniais bateliais, -  ar šunelio?
Šeimos gydytoja linkteli. Ant žemės krenta liemenukas, iššoksta D dydžio krūtys. Šunelis užloja. Linksmai, vizgindamas uodegą, suka ratus aplink šeimos gydytoją.
-A, Kirbis, mano Kirbukas.
- Kiek metų Kirbiui?, - krenta kelnaitės. Pamatau falą, kurį šeimos gydytoja greitai paslėpė tarp šlaunų.
- Du metukai, - atsakau.
Šeimos gydytoja nueina prie stalo ir kažką sąsiuvinyje rašo. Aš užeinu šeimos gydytojai už nugaros ir stebiu kaip, šiek tiek žemiau užpakalio, kruta išsikišęs falo galiukas.
- Viskas! Dviejų metų šuo Kirbis užregistruotas kaip kastruotas!
- Gerai. Kaip malonu.

Šeimos gydytoja apsivelka chalatą ir palydi mane ir šunelį prie durų. Atrakina.
- Viso gero, -atsisveikinu.
- Laimingai.... o jūs dar vieno šuns namie nelaikot?
- Ne, o kodėl klausiat?
- Ai, nieko, dar sykį – viso geriausio. Sekantis!