keistas kvapsmas
duodas po vienuolyną
taip smelkiasi
iš po žemių
rūsiuose surikiuotų kaukolių
paskujai atodūsiai
į nebe-nieką bunkantys
todėl nuolatiniai
- o nūn
- tik dagiai
pastovumo pritrūksta
aritmija ūžesiai
po celę žalčiukai
ties smilkiniais išsikalba
paspiri lyg vakaris koja
saulėlydį
ir nurieda smagiai
už kaimynų tvoros
- o ten
- būta sodo
aiškiai matau