aušra be datų

man niekada nekeista
sakiau ir
skrupulingai tvardžiausi

įsigėrė į naktį  stebuklas
magiška žaluma
neišgyventa
jautei,
nauja

nieko nesuvokdamas
susižavėjęs.
kas prirašyta be datų;
drąsiai naktinėjai po gatvę
tik viena mintis po dienos ūžesio
(nors viena mintis)
aušta už namų

tiek mažai
nors tiek prirašyta
be datų

tu bėk

niekada nežinosi
kodėl
pabirę degtukai  saujoj
siūbuojanti ryto nuovoka ir
išsipildymo baimė

taip keista
šalia

išmatuota kvėpavimu

tu miršti nuo kiekvieno atodūsio
bet taip niekada ir nesibaigi

juk aušta — —