Šiandieninės iškreiptos egzistencijos formos...

Viskas ryškiai neturėjo pradžios. Laurynas*, Juozas**, Antanas*** iškilo tartum iš tuščios vietos tam, kad prasmegtų dar tuščiau. Visai kaip ir istorija, leidžiasi kuriama didingų statinių, priklausančių vienam ar kitam architektūros stiliui, nors diktuojančių savo madą, bet iškreiptai meluojančių apie tų dienų prasmę tokioje vinguriuotoje tautos knygoje.

Šiandieniniai vardai sunkiau atsimenami, kadangi perdaug tikinčių ir "dievai" ne tokie  kaip ankščiau. Jie mylisi, sapnuoja, o tada pasileidę fonogramas dainuoja tokiu tonu, tartum kasnors juos už plaukų temptų Golgotos keliu. Jie kala sau vinis į nosis, į burnas, taip pabrėždami savo nemirtingumą, tačiau vos po poros metų miršta nuo AIDS, arba vaikšto nešiodami ŽIV kaip pietų lauknešėlį. Bobulytės ant suoliukų ir taip neturinčios ką veikt, visa tai pavadintų "šiais laikais", kiek protingesni žmonės-"išsigimimu", o visiški kvailiai patylėtų ir tai būtų protingiausia ką galima padarysi šiandien.

Jėzus jau vienąkart mirė, vieną- kėlėsi. O nūdienų tušti popieriniai maišiukai taip ir krenta, kad kilt. Savo širdies nerimą minios numalšina didinguose alkoholio kiekiuose, o alkoholikai, save vadinantys "nestabdančiais" skina šlovę didindami krūvas mikrorajonų kiemuose šalia suoliukų. Užsibrėžę vinguriuotus gyvenimo tikslus, tiekpat vinguriuotai stengiasi paržygiuoti namo, o kitądien nuopat ryto statybų aikštelėse, sandeliuose, VP salėse giriasi savo žygdarbiais.

Net ir juokas "šiuolaikinis". Nesveikas ir paveiktas visokiausių afrodiziakų, iškylančių prieš nosį vos už 20 lt. Tada nuolaidos beveik kaip per pavasarinius išpardavimus. Tėvynės kraštovaizdžio vardan-kad gražiau vaizadi lietųsi. Tada pilnos prikimštos ligonines, kol pagaliau iš diplomą nusipirkusių gydytojūkščių išgirstame, kad nebėra ką daryti. Net ir nesistengiam bandyt. Kam daryt, jeigu galima nedaryt?

Net ir senuose i ES įstojusios valstybės autobusuose niekas nebesėdi, nes bijo sušlapinti savo per vienkartinius išpardavimus pirktas kelnes dvokiančiose "silpnavalių" balose.

Darosi panašu į tai, kad vienintelis kylantis sluoksnis-patys žemiausieji. Nors dabar galima būtų klausti, o tada kelti ilgą diskusiją, ar sėdintys aukštai nemirko savo kojų dar didesniam ir labiau dvokiančiam mėšle? Juk ne visada "Antonio Banderas" kvapas sugeba užgošti kitą, jau nacionalinį vardą įgavusi kvapą.
Ir tas kilimas, žinoma, toks ribotas. Rusišką odekolona, keičia "šilelis". Tik ar tai rodo, kad geresni laikai atėjo, ar tai, kad mes dart žemiau su visa savo tautine išmone, savimone?

Galima būtų valandų valandas kelt į viršų, o tada drabstytis krūvom šūdų, bet ir taip su laiku jau įgavome kvapą, kad prieš veją net pūst nebesinori, o pavėjui jau nebeįmanoma eit.