Varvėjo varvekliai į širdį
Ugniniais likimo lašais,
Norėjau paukštelį pagirdyt
Kurs niekad sparnų neišskleis.
Norėjau aš rasą paliesti,
Sušvitusią ant netekties,
Ieškojau prie kreivo takelio
Atokvėpio arba vilties.
Ėjau į ten slidžiais bokštais,
Laikiausi už debesų.
Žiūrėjau į dangų į saulę,
Mačiau begalybę minčių,
Pakilusių virš kasdienybės
Virš mano vidinės tylos.
Kur kapsi ledinė ramybė
Nugludinta laiko tėkos.