Rašyk
Eilės (78165)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dar nuo vaikystės turiu maniją – eidamas šaligatviu stengiuosi neužminti ant plytelių sandūrų ir įskilimų. Ne visuomet taip einu, tačiau, nors ir retai, bet kartas nuo karto tiesiog nevalingai imu kaip pamišęs netolygiai šokinėti, milžiniškus žingsnius keisdamas smulkiu tipenimu ir vėl atvirkščiai. Kai man prasideda tokie priepuoliai, jis apsimeta, kad eina ne kartu su manimi. Kitaip nei mūsų zombiai, kurie su džiaugsmu tuoj pat ima mėgdžioti mane. Tik jie greičiau jau stengiasi užlipti ant kiekvieno įtrūkimo nei išvengti jų. Tokį komišką mūsų ketveriukės žygį staiga nutraukė prieš akis iškilusi tinklinė tvora, apkarstyta polietileninės raudonai-baltos STOP juostos gabalais. Abipus siauro skersgatvio tik lentomis užkalti negyvenamų namų langai, priekyje kažkokios nebaigtos statybos, o už nugaros gal keli šimtai metrų skubaus ėjimo, atkakliai neriant kiaurai bjaurios šlapdribos gūsius. Tikrai nesinorėjo grįžti atgal, ieškoti kito skersgatvio, ko gero pasibaigsiančio dar viena aklaviete. Kurį laiką taip ir stovėjome, nežinodami, ką daryti.

Tą šlapią ir purviną žiemą buvome įjunkę lankytis nešvariose stoties rajono užeigose, kur niekam nekrisdavome į akis. Pelėsių kvapo pridvisusiose skylėse, kurios neabejotinai klaidingai buvo tituluojamos barais ar kavinėmis, galėdavome niekieno netrukdomi gerti vandeniu skiestą alų. Zombiai, lukštendami saulėgrąžas, spoksodavo į musių nutupėtus blausius šviestuvus ir, žiūrint iš šalies, niekuo neišsiskirdavo iš kitų, niūriai nevalyvų ir nekalbių nuolatinių lankytojų. Jau kurį laiką tokie vakarojimai gelbėjo mus nuo būtinybės apsispręsti. Abu žinojome, kad ilgiau viskas tęstis nebegalėjo, reikėjo kažkaip atsikratyti tais padarais, tačiau kaip? Netikėkite pasakomis apie medinius kuolus, sidabrines kulkas ar skyrium nuo kūno laidojamas galvas. Galiu jus nuvilti – tai neveiksminga. Nei per pilnatį, nei delčios metu, netgi vėlinių ar žiemos solsticijos naktį. Ir nėra jokių užkalbėjimų, jokių žolių ir magiškų ritualų, padedančių atsikratyti savo zombiais. Daugelį iš tų būdų mes buvome išbandę, viskas veltui.

Dabar stovėjome priešais vėjyje šokančias STOP juostos nuoplaišas ir kelias akimirkas tiesiog nesumojome, ką daryti. Gyvenamas miestas buvo kažkur čia pat, galėjai girdėti kaip ūžia prospektais vėlyvos mašinos, bet norint ten patekti reikėjo eiti atgal, arba...

Matyt, abu sugalvojom tą patį. Vienu metu net nesusižvalgę ėmėme ropštis per tinklinę tvorą ir jau po akimirkos buvome kitoje pusėje. Pats nežinau, kaip mums, gerokai apgirtusiems, pavyko tai padaryti taip sparčiai. Kita vertus, blaivas dar pagalvočiau, ar lipti per tokią pavojingą, nuo kūno svorio svyruojančią kliūtį. Jau stovėdami kitoje pusėje pamatėme, kad zombiai net nesumojo, kas atsitiko. Maniškis, išvertęs sveikąją akį, kažką mūkė pirštais įsikibęs į vielos užtvarą, o kitas sukosi vėjyje ratu, matyt, pakerėtas netikėto savo kūno lengvumo. Štai tada mums kilo ir kita spontaniška mintis – pasileidome bėgti kiek įkabindami. Plytgaliai sprūdo iš po kojų, kelissyk vos neįgriuvome į gilius, statybinio šlamšto kupinus griovius. Aš, paknopstom netikėtai užlėkęs ant žvyro krūvos, išitiesiau kiek ilgas, nosimi išardamas gilią vagą. Keldamasis girdėjau, kaip jis keikėsi paskutiniais žodžiais, papuolęs į spygliuotos vielos pinkles. Tačiau nesiliovėme bėgti. Sustojome tik netikėtai išlėkę į plačią ir gerai apšviestą gatvę. Abiejų širdys pašėlusiai mušė kažkokią aritmišką Lotynų Amerikos perkusiją, o iš burnų garo kamuoliais veržėsi paskutiniai kvapo likučiai.

Kurį laiką taip ir stovėjome kaip pagauti. Bandėme įsiklausyti, ar zombiai neatsiveja mūsų. Bet rūpestis buvo be pagrindo, neraginami tiedu tikrai nebūtų sugebėję perlipti tvoros. Atgavęs kvapą aš palengva ėmiau eiti gatve. Dabar man buvo nusispjauti ant šaligatvio raštų, tačiau jis nėjo su manimi. Sukdamas už kampo pamačiau jį, tolstantį į priešingą pusę. Kurį laiką mašinaliai ėjau toliau, nelabai matydamas kur. Prieš akis vis dar stovėjo kiek nustebusi mano zombio veido išraiška anapus tinklinės vielos.

Atitokau tik užropojęs ant reklaminio parduotuvės skydelio, prirakinto grandine prie stulpo. Pažvelgiau į apytuštę veidrodžiais puoštą vitriną ir krūptelėjau. Į mane žvelgė sukriošęs senis įkritusiomis akimis. Purvinas šimtamečio milo paltas ir nukleipti pusbačiai. Baltame veido ovale beveik neišsiskiriančios pamėlusioslūpos ir bespalvės akys. Tik keliais pasišiaušusiais plaukų kuokštais pridengta plinkanti galva.

Tai buvau aš, tiksliau – mano atspindys. Galėčiau prisiekti, kad išvaizda nelabai kuo skyriausi nuo tame skersgatvyje paliktų dviejų padarų, su kuriais pragyvenau kartu keletą paskutiniųjų metų. Net suabejojau, ar aš gyvas. Pajudinau kairę ranką, regis, tik tam, kad įsitikinčiau, jog tai ne tuščia palto rankovė, ir širdį užplūdo kažkoks neapsakomas graudulys. Jaučiau, kad tuoj apsiverksiu ar, dar blogiau, – prisišlapinsiu į kelnes. Reikėjo kažką daryti, kad taip neatsitiktų. Todėl garsiai atsikrenkščiau ir spjoviau savo atspindžiui vitrinoje tiesiog į akis.
2005-05-14 22:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 36 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-20 19:57
Satchmo patarėjas
mjo pzda. as nzn gal man kaip syzisku anime gerbejui per daug nostalgisku asociaciju sukele sis tirazelis paralelus vienam is regetu serialu. beabejo tai ne hintas apie panasumus, o paprasciausiai problematikos perteikima kitu spektru, jo paprastumas. hmz, nzn fun komentu seka paskaityti taip pat buvo.  seip tikrai manga reikaliukas pavyktu is sito ahaha,. vn zo nepaisant to kad situ pet'u pirmieji epizodai ten su sudu skiesti kitu zingeidziu ale, ( aisq kiek maciau balai ne ta rode, nors ka tie balai lol ), dbr tokiam dideliam laikui praejus visvien manau kad jus cia varga fiktyviai ir butent taip kaip yra  finale norejot  sulipdyt. ahah ir ten kazkur vidury " tobuleju " nu fak =))).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 15:03
kambariai
biški auklė prisnūdo, tai vėl pirštus belen kaip po klaviatūrą kėravoju.
"archieitipinis-patosiškas, nelimpa, esu" ir kt.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 15:02
kambariai
šitą irgi anksčiau varčiusi esi.
jeigu be jokių išvedžiojimų, tiesiai šviesiai - nepatinka man. viską numuša tas toks durnas archietipinis-patisiškas pasakymas, kad visuose mumyse glūdi zombiai. o tas spjūvis į veidrodį man visai ne liuks pabaiga - kaip kad išsireiškė pagaliukai - toks iš psichologinio trilerio labiau.patys sakiniai man dailūs, gražūs, ilgumas netrukdo, bet šiaip- nu ne limpa man.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-07-21 18:45
Juozas Vaičiulevičius
Alkoholizmas čia, o ne zombiai... Nors kartais, kai eini pro prakeiktas švytinčias vitrinas, pagalvoji - esi tik paprastas, nurašytas mišrūnas, su vis dar tiršta ir pasibjaurėtinai teisinga seile burnoje...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-07-16 13:40
Rasa Kuodytė Kazielienė
859 skaitytojas - taip galima ir narcizu tapti. Kenksminga psichikai?>:) ar ne:)??? bet kas apie laisvę - tas pietums man labai tinka. SKANAUS:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-24 14:46
nereikia jr
faina, nors labai lyriska. negalvojau, kad gali taip rasyt... siaip prisiregistrinau, kad galeciau tai parasyt. dabar sedziu japonijoj...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-23 12:39
klimbingupthewalls
parašyta kokybiškai bet neįtikinamai. jeigu taip paprasta buvo anų atsikratyt, tai gal tiesiog galėjot juos kur užrakinti ir anksčiau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-12 19:50
Irna Labokė
Nors ir ne mano skonio visokie zombiški siužetai, tačiau turiu pripažinti - parašyta gerai, patraukliai (perkaičiau iki galo:))...)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-08 13:05
Mandarino Svajonė
"Dar nuo vaikystės turiu maniją – eidamas šaligatviu stengiuosi neužminti ant plytelių sandūrų ir įskilimų. " Aš tai rimtai dar iki šiol kartais taip darau...

tekstas geras:) bet kaip suprantu, teks perskaityti ankstesnes dalis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-08 12:04
Trisula
čia toks susitetravimas, originalu ;}
plytelės liuks (elgiuos panašiai, durnizmas, bet gerai), be to, pasikartojantis motyvas, vientisumo duoda. man skanu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-26 22:38
Grybas Narkomanas Su ausim Bet be Dryžių
Nafing spešil.
Rodos, dar ta manija kažkiek prajuokino, o po to tekstas neišlaikė akių dėmesio.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-24 14:21
kadugėlis
Ar aš per gerai apie tave galvoju, ar čia tavo zombis rašė?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-23 22:03
Barbelė
Kāp gerā paprastas vaizdās ė žuodiēs nupiešts krėtosė žmuogaus gyvenėms. Teisingiau – šėndėininis bovėms. Vėn isėtėkėno, ka piešėmou dažū kėistė nerēk. Jē anus pajem gera ronka – vaizds īr iduomos ė vīkės. Gerā nosėsekės dalīkielis. Patėka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-21 19:20
warwarwar
Nieko tokio. Apytuštė veidrodžiais puošta vitrina. mažyčio intertekstualumo šešėlio galima ieškoti su Laukiniu Oskaru, tačiau ir tai kaži ar priartina prie katarsio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-20 08:29
Laukinė Piliakalnio Radasta
Panašių pasakojimų esu girdėjusi iš mamos apie kaimo girtuoklius ir jų susidvejinusios vaizduotės pagimdytus nuotykius. Geras, bet kalba labai jau publicistinė, beveik laikraštinė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-19 14:29
pasiu
labai puiku. ypac man patiko apie tas plyteles.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-19 03:55
ir kiti
pabaiga liuks. tik suinterpretuoti reikia. tas vaizdelis kontrastingai susisiekia su dalies pavadinimu. ir čia minčių spektras užplūsta. nuo sarkastiškai lengvų iki apokaliptiškai sukrečiančių. efektas yra. ... labiausiai džiugu, kad fragmentiškumas atlaikė skaitytojų teismą. mėgstu meistrišką fragmentiškumą, kuris šiuo atveju atrodo intuityvus ir nesukaustytas.
varga is back. o neseniai kažkokias spaceage tipo parodijas rašė.
o kam gaila zombių, rekomenduoju "rezident evil 3". ten smagu,
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-17 21:21
H H
H H
o man atrodo tokia mirtinai nevargiška pabaiga. kažkokia silpna ir nusilyrinusi. herojinio epo siužetas, išsilaisvinimo motyvai ir t.t. ir bla bla. ryškiai pavargo žmogus berašydamas, nusprendė - užteks.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-17 13:11
anuka
uch tu. :) krūtai pareklaminai, tai kaip gi neateisi ir nepaskaitysi? ;) tai va:

jeigu tai yra pabaigų pabaiga, tai geresnės šiam ciklui ir nesugalvotum. puikiai sužaista, ale viskas tuo pačiu ir apsiverčia - zombiu pavirsta pasakotojas ir tampa neaišku, ar jis čia viską susapnavo, ar tie zombiai iš tikrųjų buvo nutrenkti patvory, kaip nereikalingi kačiukai. :) patinka man tokie siužeto vingiai. gi pats žinai, kad gerbiu tai, kaip rašai. man tai prie širdies. taip ir toliau. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-16 20:53
majakas_
nežinau..tikrai nežinau..o paklausi kam aš ši komentra rašau,atsakau irgi nežinau..taigi nežinojimas nežinuojima puoše
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 35]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą