Baltos avys debesis gano
Joms pro vilnas šviečiasi auksas
Aš žiūriu ramiai pro blakstienas
Ir žinau: visą amžių jo lauksiu.
Slenka metai, prabėga greit dienos
Laikas sudūžta į šipulius
Pajutau įsmilko man strėnas
O rytais visai nepasikeliu.
Bet vis laukiu kaip laukti norėjau
Nesvarbu, tegul trupa blakstienos
Laikas ranką ant veido uždėjo
Kažko laukti likau vienui vienas
Man belaukiant pasikeitė viskas
Auga medžiai, kerojasi šakos
Baltos avys lizduos ištupėjo
Žinojimo paukščiai prašneko.
Paukščiai užgieda į dangų
Pro šalį praeina likimas
Žiūriu į gyvenimo angą
Stovi tenai supratimas.