...Teatras...suvaidintas pasaulis. Suvaidintas gyvenimas. Teatras ir realybė, ar yra tarp jų ribos??? Turbūt nelabai... suvaidinti jausmai, netikri prisilietimai ir netikra aistra... netikras verksmas ir pagalbos šauksmas.. velnias, šiandieninis teatras tave išties sužavėjo...tu jį žiūrėjai.. tu net nepajutai, kad jau kažkur kitur tu turėjai savo teatro lankytojus ir jiems vaidinai... vaidinai savo
gyvenimą.. juk visa tai didelis teatras su gera akustika...
Lietus ir purvas. Alkoholio kvapas. Putlios vyriškos lūpos. Ledo arena. Grimas. Šokantys klounai, jų ryškiai šviečiančios nosys ir baltai apibrėžtos lūpos... Marionetės, kurias valdo tavo ranka.
Akys kažko ieško, jos nerado, jos neranda, jos blaškosi žmonių minioje, bet viskas svetima..nieko artimo ar savo... šiandien akys nerado savo klausytojų auditorijos..šiandien teatras buvo tuščias...
Akys vaidino...jos vaidino niekam...
Juoda kava, neištirpęs cukrus...svetimas balsas,tolimas ir tau visai nemielas balsas... juodi kavos tirščiai.. juodai padažytos tavo akys... rytdiena ir šiandiena… savojo “aš” vertė..