Apie miegančią

Miegoki,
Eva,
Miegoki.
Žaižaruoja varinės plunksnos paukštukų,
Kurie geltonam lig graudulio krūme
Apie tylią vaikystės giraitę švilpauja.
Eva,
Eva,
Miegoki.
Neganyk debesų danguje,
Nei lašo rasos,
Skubančio ristis žeme
Ir mėgdžioti drumzliną upę.
Dar sekundę,
Eva,
Miegoki.
Klauso blyškiaveidė naktis,
Kaip stebuklingai tavo juoke
Sprogsta pavasario pumpurai,
Smulkūs ir balti
Lyg tie,
Kuriuos nešioji tarpupirščiuos
Saulėtekio garbei.
Miegoki;
Raudi dėl ašaros pamestos,
Skausmas švelnus
Rugpjūtį nuliežtų nuo žemės rugių
Alsavimas,
Tik vienas šokis tylos
Širdies grumstelyje,
Eva.
Miegoki
Ir minkštu it samanos delnu
Nemaldauki rytojaus,
Nes kančia ateina
Kaip kiekvienas ruduo
Į žydintį medį;
Šiandien jai moji
Raudonu džiaugsmo kaspinu,
Eva.
Soti trim duonos trupiniais
Užmik jaunaties delne,
Kuris baltas ir saugus
Lyg šilkaverpio siūlų patalas,
Eva.

Kitą rytą
Pabusk
Ir niekad netapyk žvilgsniu
Saulėtekių.
Žaižaruoja šešėliuose
Pelensparniai paukštukai
Ir kviečia geltonai:
-Eva, vis Eva...
Išvaikyk iš akies juos!
Išrauk saldžiadyglius
Vaikystės giraitės medžius,
Kurie groja aitriom skausmo stygom
Vis apie miegančią.
Pabusk pagaliau,
Mano Eva,
Valandų per daug,
Kad vėl ryšėtum džiaugsmo kaspinus
Ir skleistum pumpurus juoke.
Ar girdi,
Kaip lašas rasos išrieda
Iš šilkaverpio siūlų,
Rugpjūtį
Kruvini plieno ašmenys
Liežia nuo žemės rugius,
Kaip skaudamu akmeniu
Krinta žemyn
Varinės plunksnos paukštukų
Ir praskleistas sielos dugnas
Jį apraizgo lyg kūdikį?

Paskui,
Tik ilgas šokis tylos
Širdies grumstely,
Liūdnoji.

Kokie nebylūs tavo mainai -
Iškeitei
Pumpurus tarpupirščiuos
Į rudenį.

Delnas rambėja.