Приду в объятье
хищных змей -
с укусом расцелуют
намертво.
- Сыграй мне реквием, кощей,
точней играй!
По счету истины,
по праву жизни,
по нотам силы
беспощадных дней,
- Сыграй мне реквием, кощей!
Угомоненную мольбою
я отзовусь
на зов весны,
прекрасной феи
тьмы,
на звуки
раскаленной тишины.
- Сыграй мне реквием, кощей!
Я оживу
небесною волною,
веснушкой щек,
и поцелуем
на губах
одной,
прекраснейшей из всех,
но
змей...
- Сыграй мне реквием, кощей!
kaip įsivaizduoju koščėjų, grojantį vargonais (dar geriau - pianinu), taip ir visas griaudus iškilmingumas, kuris turėtų apimti, dingsta.
o gal net ir apėmęs nebuvo. ne, nelimpa.
Stich ponravilsia. Ritm-rifma v poriadke :)
V etom voprose lucshe podozdat' Machu, komentiruju, potomucto pocitala i pro Rifmu i pro stichi voobshe. Ponravilis' obrazy i sravnenija. Postavila 4. Potomucto eto chorosij,
russkij stih. Mocet ja nikudychnyi ocenchik, no
sluchaju svojio "serdce", a ne "razum" :)