gyvenimas - tai sapnas

jei mane susapnuotų vėžlys, -
anksčiausiai ateitų pavasaris

juokingai lėtai galėčiau judėti,
kad spėčiau pamatyti mamą mažą:
su ja ridenčiau titnagus
į šaltiniuotą Bobos daržą *

(„iš jos burbuolės išsiveršiu pas tave
žolynuos slėpsiuos, sunksiuos,
su vaivorais ir mėtomis
plukdysiuosi pro seną dzūką,
naktį ariantį su plūgu upę –
ar Dzievas duos lietaus? “)

juokingai lėtai galėčiau šokuoti
per pabėgius iki jauno tėvo:
lyg mažas ilgakojis vabzdys,
pūsdama lūpinę armonikėlę

(„iš smėlio virpesių aš išsikasiu,
čežėsiu šakose pelynų, lebedų,
su nušienautom naiviom dainom
ant bąlančių drobių džiūsiu
prie kojų senos dzūkės,
baltą prijuostę rišančios  ant kryžiaus –
ar Dzievas duos atminties? “)

vėliausiai išeitų ruduo, -
jei mane susapnuotų vėžlys




*Bobos daržas - vietovardis