Rašyk
Eilės (73711)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10405)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Koks nuostabus pavasario rytas. Paukšteliai čiulba ant saulės apšviestų medžių šakų ir kelia žmones iš miego. Pirmieji saulės spinduliai pro langą šviečia tiesiai į mano lovą ir švelniai glosto mano veidą. Atsibundu ir išeinu į balkoną. Pavasario gaiva skverbiasi į kambarius, o švelnus vėjelis glosto mano plaukus. Iš tiesų aš labai mėgstu rytą ir dieną, nors visa mano giminė dievina naktį. Aš ne tokia kaip mano tetos...
- Kas ten vėl krebžda?! – sušuko teta Agata... Atrodo, kad ją prižadinau. Negerai...
Greitai uždarau balkoną ir užtraukiu užuolaidas, kad teta nepastebėtų.
- Vėl tu čia netvarką darai, nevėkšla! Tu niekam tikus! Eik greita gamint mums pusryčių, kad jau miegot neleidi! – ant manęs rėkė teta.
Jai negaliu prieštarauti todėl leidžiuosi žemyn, į rūsį, gaminti tetoms pusryčius... Įeinu į rūsį. Čia taip tamsu, nyku ir šalta. Užsidegu žvakę, kad matyčiau kelią. Čia šiurpu ir dieną, ir naktį. Prieinu prie spintelių, išsitraukiu reikiamus produktus: gyvatės liežuvis, driežo akis, žiurkės uodega, pelių auselės. Viską sumetu į didžiulį juodą puodą, pakabintą virš ugnies, prieš tai į jį įpylusi vandens. Tuomet pasiimu medinį šaukštą ir viską maišau. Į rūsį užsuka teta Elena.
- Ar jau darai pusryčius, nemokša? Žiūrėk, kad neapnuodytum mūsų!
Tuomet ji išeina, o aš toliau vargstu prie puodo. Negaliu pakęsti to kvapo! Kaip jos gali TAI valgyti? Atrodo, jau išvirė. Dabar tik sudėsiu viską į tetų lėkštes ir nunešiu joms...

- Jau atneši? Kur taip ilgai užtrukai?! – šaukė teta Agata.
- Atsiprašau, teta...
- Neatsiprašinėk, kvaile! – ji mane pertraukė.
Tada nusprendžiu, kad man geriau patylėti.
- Dabar dink iš čia, vis tiek normalaus maisto nevalgai! Badu numirsi! Kokia iš tavęs ragana?! Dink iš čia nemokša!
Išeinu iš to tamsaus kambario. Tada greitai užbėgu į viršų ir užsidarau savo kambaryje. Ne, neverksiu, kaip anksčiau. Dabar aš jau pasikeičiau ir galiu ištverti bet kokius užgauliojimus. Tegu jos nė nesitiki, kad tapsiu tokia kaip jos. Tada atsidarau balkoną ir į jį išeinu. Noriu kur nors iš čia dingti. Turiu sukurti kokį planą, kaip pabėgti nuo tetų... Jau žinau! Kai ateis pietų metas ir tos senės užmigs, aš susikrausiu daiktus ir pabėgsiu iš šitos siaubingos landynės.

Pasigirsta beldimas į duris.
- Mes einam miegoti! Žiūrėk, kad nieko nepridirbtum, nevėkšla!
- Gerai, teta Elena.
Tuomet dar pasiklausau, kaip ji nulipa laiptais žemyn. Išgirstu, kaip trinkteli tetų kambario durys. Tada šiek tiek palaukiu ir jau pradedu ruoštis. Susidedu svarbiausius daiktus į savo kuprinę. Jau turiu bėgti. Kad tik tetos nieko nesuuostų! Tada įeinu į savo balkoną, iš vidaus užveriu duris ir šoku iš ten. Tyliai nusileidžiu ant žemės. Tada dar pažiūriu, ar manęs tik niekas nepastebėjo. Ne, jos visos tikriausiai giliausiai įmigusios. Tada greitai sprunku kuo toliau nuo tų šiurpių namų.

O kur aš dabar dėsiuos? Kur man eiti? Apie tai nepagalvojau... Bet kaip nors surasiu, kur pernakvoti. Jau ir temsta... Atrodo, kad šiąnakt teks miegoti lauke, bet, kad tik tetos nesurastų, besiausdamos po miestą. Turiu bent po kokiu stogeliu prisiglausti. Matau kažkokį namelį, tai kažkas panašaus į mažą pavėsinę. Įlendu į tą pavėsinę. Bus gerai. Tada apsigaubiu skraiste ir atsigulu ant suolelio, pasidėjusi mažą pagalvėlę.

Rytas... kur aš? Ech... gi pabėgau nuo savo tetų... O čia visai gražu – čiulba paukšteliai, šalia nuostabus žalias miškas... Gal jau atsikelsiu ir eisiu po mišką pavaikščiot...
Kaip gražu... Didžiuliai žali medžiai, ant kurių tiek daug nuostabių paukštelių... O! Voverytė nustraksėjo medžiais! O ten dar kita! Kiek jų čia daug... Kaip nuostabu, nepakartojama! Atrodo, jau išalkau... Savo kuprinėje dar turiu šiek tiek maisto. Užskrendu aukštai ant medžio šakos ir atsisėdu. Išsiimu sumuštinį ir pradedu valgyti. Staiga prie manęs tik „Cypt, cypt“. Paukščiukas... koks gražutis!
- Ateik, mažutėli, duosiu duonos trupinėliu, nebijok...
Sutrupinu duoną į savo delną ir raginu paukštelį lesti. Jis užlipa ant mano rankos ir pradeda lesti duonos trupinėlius savo mažučiu snapeliu. Greitai čia atskrenda ir kitų paukštelių. Jie pirmiau nedrąsiai prisiartina prie manęs, o po to jau ir drąsiau lesa, matydami, kad nieko jiems nepadarysiu. Kaip gera, kai kažkas manimi pasitiki. Tokia nuostabūs mažučiai trapučiai padarėliai mane pralinksmina. Ši diena tokia gera ir graži... Atrodo, man sekasi...

Ir vėl vakarėja, diena pralėkė labai greitai. Gal metas ir apsižvalgyti, kur esu... Užsidėjus kuprinę ant pečių pakylu virš medžių ir žiūriu į apačią. Matosi tik milžiniškų medžių viršūnės... Geriau paieškosiu vietos, kurioje galėčiau pernakvoti šiąnakt. Nusileidžiu žemėn į miško tankmę. O... kažkokia trobelė. Keista matyti tokią pačiam miško vidury... Pasibeldžiu į trobelės duris. Niekas neatsiliepia. Praveriu girgždančias duris ir įeinu į vidų. Tamsoka, vos ką galiu įžiūrėti.
- Ar čia kas nors yra? – sušunku į tylą. Jokio atsakymo.
Nusprendžiu čia pasislinkti. Nueinu į kampą ir jame susirangau. Galiausiai mano vokai apsunksta ir akys pačios užsimerkia...
2005-05-04 14:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-01 19:06
Atspindys
Man patiko... Na, čia tikrai vaikams... Ir tas Vienos skruzdėlės pastebėjimas, kad "nuostabūs mažučiai trapučiai padarėliai" seiliojimas yra visiškai ne į temą... Juk vis dėl to čia skirta vaikams...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-08 08:46
Prieglobstis
Pelenė+snieguolė+raganiukė Sabrina+pabaigoje septynių nykštukų trobelė.Aš manau,kad tokios santraukos nevertėjo daryti...Beto nėra kažkokios minties...LAbai sausai,paprastais žodžiais.
Tiesiog nieko naujo,keisto,paslaptingo.GAlima būtų pakeisti pasakojimo asmenį,gal būtų kiek kitaip skambėję.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-06 12:42
viena skruzdėlė
aprašinėti save esamuoju laiku? 'Galiausiai mano vokai apsunksta ir akys pačios užsimerkia...' fe, netikroviška. norint naudoti šį metodą reikia jau šį bei tą numanyti literatūroj, tik tada jis atrodys gerai.
istorija-ataskaita. seiliojimasis ('nuostabūs mažučiai trapučiai padarėliai') tik dar labiau blogina reikalą.
apskritai, tekstas tikrai atrodo kaip vidurkis iš jau matyto/skaityto.
visų pirma visada sugalvok, kokią idėją nori pateikti. nerašyk 'ai, rašau, nes rašosi, gal kažkas pasirašys'. arba bent jau nerodyk tokių 'bilekokių' tekstų plačiajai visuomenei;) verčiau kokiam patikimam asmeniui. kai jau atsiras įgūdžių ir žinių, ir rašymas 'iš lempos', be jokių iš anksto sugalvotų siužetų eisis gerai. tik būk gera, nekopijuok žinomų temų. nes paskaitai tokį šabloną ir iškart  kyla noras trint tai lauk.
juk kiek mes jau skaitėm/žiūrėjom apie 'mažas raganaites, kurios nesutaria su piktom tikrom tetom/seserim raganom'? na imk ir atvirkščiai padaryk - jauniausia raganaitė - tikra ragana, kuri terorizuoja pagyvenusias tetas, kurioms nusibodo burtai, ir jos nori šildytis su katinu ant kelių prieš saulutę. ar dar ką nors. kad nebūtų taip pilka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-06 10:00
matematinis nulis
Pelenės, Jonuko ir Grytutės bei vieno TV serialo (nepamenu pavadinimo) apie jauną raganėlę asorti ;))  Paskaičiuok kiek kartų pirmose 5 eilutėse panaudotas žodis “mano” :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-05 18:47
innuendo
saunuole. stenkis ir toliau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-05 14:43
Isis Themis
Na rašydama nieko bendro su raudonkepuraite neturėjau galvoj :) Čia nėra vnei vilko, nei mamos, nei senelės :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-04 21:41
Abejinga
nežinia kodėl man raudonkepuraitę priminė :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-04 14:28
Juodraščiai
gyvenimas yra gražus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą