slėpynės

Kaip kartais juokingai slepiuosi –
atverdama lyg ir tai,
ką galėtų žinoti tik tas,
kas pažįsta mane geriau už mane.
Apsimetu išdykusia,
atrodau arčiau, nei gali patikėti,
kvatoju,
šoku,
palieku,
trečią kartą laistau sergantį kaktusą…
Ir verkiu tik tada,
kai užgesinamos šviesos didžiajame kambary,
o visos žvaigždės nukrinta
man nespėjus sugrįžti.
Jei kada pamanysi pažįstąs mane,
gal jau būsi sulaukęs tikrosios (…)
Nebūk įsitikinęs.
Niekada.

            2003-02-09