Trauka

Vakarais taip romantiškai šlama
Ajerai,  vėjy kvepiantys duona,
Ir gimtinės trauka širdį remia,
Ir užmigti lig ryto neduoda.
Ten toli, už plataus vandenyno,
Jau rytai ima brėkšt po truputį,
Tirpsta sniegas, alsuoja žemyna
Ir žibuoklės jau mirksi akutėm.
Vėl ekranas man mirksi žinutėm
Iš anapus plataus vandenyno
“Gal kada atvažiuosi, mažute?
Negailėsiu nei meilės, nei vyno…”
O lig tol man romantiškai šlama
Ajerai, vėjy kvepiantys duona,
Ir gimtinės trauka širdį remia,
Ir užmigti lig ryto neduoda.