Trapu ir jautru. Modernesnis lyrhero esamasis laikas ir mqstymas, sugrįžtant į buvusįjį laiką ir tradiciškesnį mastymą, būdamas vientisume tarsi skyla pusiau. Bet kuri kita paskutinioji eilutė to įskilimo nepanaikintų ir eilius kvėpuotų neišbaigtumu. Taigi - trapu ir jautru - su paskutinės eilutės vinimi. Kita vertus, anaiptol negeriausias autoriaus eil.
Ak, prakilnus jaunuoli:) Tas ilgesys, tas blyškiaveidis, šešėliuos besislapstantis Jūsų ilgesys... :) Tas Jūsų lygus delnas... :) Jūs ilgitės, ko neturėjęs, ir galbūt Jūs ilgitės, kam pritrūko tęsinio...
Aš išgerčiau, jei Tu atvertum. Tezė ir antitezė.
Dominuoja vaizdas. Tačiau jausmas toli gražu nėr antraeilis, o sakyčiau, subalansuotas. Išvadoje galima teigti, kad jausmas ir vaizdas vienas be kito čia negali. Kaip ir tarė garbus Aivaras Veiknys, linkstama į nostalgiją. Na, žinai, sena langinė, tuščias lapas, pargrįžimas.
Dar ienas tikrai geras dalykas- taupus žodis. tatai išties vertinga.