Vaikai

Vilniaus naktinių marškinių kišenėse
Išaustų
Iš dienos rūpesčių
Nerimo begaudant baltus balandžius
Jie braukė vienas kito ašaras
Tyras
Nuo skruostų
Šią naktį
Mergaitės balti virpantys pirštai
Galėjo paliesti
Juodas jo šilko sruogas
Pabusti
Iš Žiemos miego gilaus
Širdimi paglostyti
Pirmuosius medžių pumpurus
Prieš naktį
Prieš mergaitės mėlynas akis
Prieš mėnulį baltą
Jo veidas kalbėjo
Tūkstančius nebylių išpažinties sakinių
Ir skverbėsi
Į josios oda
Įsisiuvo
Amžiams baltajame rūbe
Su pirmaisiais vyturio balsais
Ir susipynusiais nakties vaikų pirštais
Jie bėgo
Prie Barbakano Vilniaus brėkštančio
Pasitikti
Ir su saulės spinduliais
Dar tik ant namų gulančiais
Bėgo pasakyti
Vilniaus bažnyčių ir senamiesčio stogams
Ir besisklaidančiam ryto rūkui
Ir viens kitam
Meilę prisiekti

                                      aš prisiekiu... Ūkui Pa