Tuščiai..

Kažkada turėjo patekėti raudona skaisti saulė, lyg kraujo liepsnos akinus pasaulį..
Bet šiandien čia vis dar tuščia, lyg netekty pardavus savo turtą nežinios žirgams.
Šiandien čia vėl nyku ir laikas teka, ir dūžta viltys, kur turėjo neužgest.
Šiandien nekaltinu aš nieko - diena praėjo nebyliai.

Vaikystės pasakos ir mintys jaunos kažkur išėjo su tamsa.
Sapnai, ir tie, pakilus vėjui, išdraskė šypseną veide.
Tos akys tamsios ir švelnūs pirštai.. kas naktį stebino mane.
Ir vilčiai blėstant paskutinei, prislinkęs apkabindavai slapčia.
Šiandien nekaltinsiu vėl nieko - kažkas nuvyto manyje.

Tiek vakar, tiek ir šiandien, tiek rytoj.. kalta jaučiau ir vėl jausiuos dėl to,
Kad metai bėgo ir prabėgo, o aš vėl lieku savo vidumi.
Kažkas ateis, kažką ištars ir vėl nieku pavers viltis manas bergždžiai.