O upe mano nuodėminga
Tu įsirėžusi giliai
Mintis kažkur toli įstringa
Mes tąkart buvom lyg vaikai...
Naktis. Tamsu
O upė bėga,
Tarsi jausmai:
Toli, toli...
Ant kalno saldžiai šunys miega
O tu mane naktin neši.
Žolė rasota ligi kelių
Sugriebs, pastums, abu pargriaus
Nuo tų minčiu net kūną gelia
Širdis pakyla lig dangaus.
Aš nardinu rankas į šaltą gelmę
Gal atvėsins? Priglaus? Paguos?
Nakties paukštelių slapta derme
Ji niekam niekam neišduos.
Dubysa švelniai spaudžia žemės pilvą
Tu lygiai taip mane lieti.
Naktis paslėpti bando goslią kalvą
Tu lūpomis išgert šaltini ketini.