sutręšusiu keliu į tiesą skuba
nebaigęs dar atvėst asfaltas
garuoja lyg rytinė arbata ant stalo
rytinė laikraštiena, padėta ant indų
užsidega nuo šilumos
įkrauna vėl baterijas pilkas
ir suformuoja telegramos tekstą
įdiegiamą programinėms galvoms
naikinantį bet kokį norą
suprast prasmės beprasmiškumą
ar šviesą tunelio gale