apie viską ir apie nieką

Ištirpdė lietus cukrinius sparnus -
Mama, noriu cukraus vatos.
Kažkur tolumoj verkia dangus…
Vaikeli, niekas duonos tikros neatstos.
Kažkur angelai gamino ledus,
Bet niekam tikrai jų neduos.
Kažkas kažkada žvakelę užpūs…
Ir tyliai gatve nužingsniuos.
Beliks tik juoda tuštuma kaminuos.
Pamirškit mane – save aš vejuos…
Lietus tyliai bris, per pievas nujos.
Beliks tik šlapi sulipę sparnai,
Ir niekas cukraus vatos nebeduos.
Sėdės angelai ant stogų sau ramiai.
Svajonės paskendo seniai jau laukuos.
Teliko tamsa ir nykūs sapnai,
Pamiršo save balti angelai.
Ištirpo cukriniai sparnai…