pro akvariumo
stiklą į mūsų
pasaulį žvelgia
bukaprotės išskrostos
baltijos menkės,
mėlynais nulakuotais
nagais besikabinančios
gyvenimui į žandus, nors
jam nusispjaut. nesinori
gyvent visą žuvies
amžių, bandant prasmukti
pro smirdantį, ruonių
sudraskytą, varguolio
tinklą, todėl nutaiso
išsprogusį žvilgsnį į
šviesą ir manosi esą
žvaigždės, kurių taip
lengvai nepasieksi šių
laikų daugkartinio naudojimo
erdvėlaiviais. bukaprotės
baltijos menkės negali
suprasti, kad nučiupinėtas
vitrinos stiklas geriau
praleidžia teleekrano
spindesį, bet kiek jau
davė Dievas žuviai
proto, tiek ir
užteks.