Sereikių koplytėlė

Sulinkusi nuo laiko tėkmės,
Nuo karo, gaisrų ir žmonių,
Kurie kiekvieną sekmadienį
Suklupę šnabžda „Tikiu“,
Tu stovi, nors sienos medinės
Sukežusios dūla lėtai...
Tik kvapas, tas pirmutinis
Velykų rytų, Kalėdų naktų
Su kadugio dūmu šventu
Tavy išliks amžinai,
Ir nors jau šventųjų paveikslai pajuodę,
Prieš tavo altorių suklups
Ir tie, kurie tiki, ir tie, kurie ne,
Pašventinti tavo Sereikių dvasia.


2000 m.