Apie metalo lydimą

Mes
Basom kojom vinukų pieva,
Dangui žaibais besimėtant,
Po atgimimą ir apsileidimą,
Po vidurinius amžius braidome.

Surandam geležų sąvartyną,
Mūsų rojumi patapusį, jame -
Metalinės girgždančios muzikos,
Balso stygų skleidžiamos.

Ir šalta girdėti, nelinksma lytėti,
Daiktų kadaise Dievo sukaltų,
Dabar gi - plienu pasivertusių,
Lašančiom ašarom verkiančių.

Jis
Atėjo vaiku vedinas, kirviu nešinas
Laikas.
Laikas užspausti metalines gerkles,
Užlankstyti surūdyjusius liežuvius,
Paskersti žviegiantį atspindį blizgesio.

Ji
Atėjusi šiluma nešina, kojų vedama
Saulė.
Saulė mėnesiui išleisti,
Neprinokusių vyšnių nudažyti,
Juodų tamsulių nuraškyti.

Ištirpdyti varį ir jį varine šiluma paleisti...