Aš norėjau lietaus, kuris šildo,
Ir dangaus, kuris gimdo balas,
Bet pakišo tik didelį indą-
Jeigu ką, nusiplausiu rankas.
Dar norėjau rausvų chrizantemų,
Bet pasakė: „Parduotos. Nėra“.
Vėlei tampė, kai tulžimi vėmiau,
Kaip kokiam jau gyventam laike.
Tad daugiau nenorėjau nė lašo
To lietaus, kuris glosto pečius,
Nes net dangui jau vietos per maža:
Mano kaime iškirto medžius.