Apspangęs nuo kaitros, nerk
Į ledyno šaltį. Ten žydra
Nereikia nieko tikro iškyrus
Dilginantį pjūklą -
Nudžyrintų man plaukus ir
Skalpą pasiglemžtų jo aistra.
Ne veltui! Keliais kraujo aš ėjau
Štai galvą nuolankiai lenkiu
Ir ne žvaigdžė man teismas, bet -
Metalo Drelė.