Laikas sustojo, vėjas nutilo,
Į šimtą ašarų mėnuo suskilo,
O už eglyno mėlynai žilo
Gluodenas laukia sausros..
Sugulė smilgos, rasos sustingo,
Rūkui suplyšus nerimas dingo,
O už eglyno, lyg ko prasmingo,
Gluodenas laukia sausros..
Akys apsunko, balsas užkimo,
Niekam nerūpi, niekas nežino,
Kas saulės šilumą šitaip brangino,
Kas skausmo upėj nusiskandino,
Kas ten toks vienas, už to eglyno
Jau nebelaukia sausros.
2000 lapkritis