dar be pavadinimo, bet paskaitykit

01. Intro

Prieš jus stovi Dainius - tipiškas savųjų atstumtas paauglys. Jam 15, jis yra apie 1, 8 metro ūgio, jo plaukai tamsūs ir trumpi, kirpti ežiuku. Veidas yra visas išbertas spuogais. Jis rengiasi tamsiais drabužiais, paslepiančiais kūno formas. Mėgsta repą, hip-hopą ir seną seną roką iš 6-7 dešimtmečio. Dainiaus asmenybė yra suskilusi į dvi visiškai priešingas dalis - ramų, pastovų namisėdą Tomą ir Neptūną - pašėlusį, nieko nepaisantį, dėjusį ant visko, išskyrus savo draugę Mildą, hip-hopą, grafiti ir chemiją, gangsterį, priklausantį DVLZ crew - seniausiam, geriausiam ir galingiausiam grafiti klanui Lietuvoje. Dainius rūko mėtines „Barclay" cigaretes, kartais išgeria tarę gero vyno arba taurelę viskio ar gero konjako. Dainius didžiąją laiko dalį būna betono džiunglių giluminis ryklys - Neptūnas, bet kartais (dažniausiai tai būna pačiu netinkamiausiu momentu) jis patampa Tomu. Neptūnas negali gyventi be miesto - jis yra betono ir asfalto pasaulio dalis, o Tomui patinka ramybė, gamtos muzika. Dainius žino, kaip jautiesi, kai tave išduoda ir žodį, tarytum peilį, į nugarą įsmeigia žmogus, kuriuo pasitikėjai kaip pats savimi. Žino baimės skonį, kai parūkius prieš pamoką, mokytojas vos per plauką neužuodžia nuo tavęs sklindančio cigarečių kvapo. Žino pirmojo Bučinio skonį, simpatijos ir meilės jausmą, taip pat žino adrenalino skonį, kai pro dar neišdžiūvusį grafiti kūrinį pravažiuoja policijos mašina ir jie pamato tave, besislepiantį tarp Užupio lūšnų...
„Sprendimo" veiksmas vyksta praėjus porai dienų po to, kai du girti ZKJB klano torpedos vos nenušovė Dainiaus, jis vos spėjo išsitraukti savo ginklą, ir, nubėgęs į priedangą, užsidėti neperšaunamą liemenę...

02. Sprendimas

Neptūnas užmetė akį į langą - lauke snigo. Pakelyje, jis žinojo, liko tik šešios cigaretės, o jų turėjo užtekti dar dviems savaitėms. Suskambo mobilusis. Pasirodo, skambino tėvas. Pagaliau, bjaurybė susirūpino, kur yra jo mylimasis ir popinamasis sūnelis...
- Alio.
-Dainiau, kur tu? - Kavinėj. ŠMCK.
-Greitai marš namo, eidamas pasiimk Laimą iš muzikos.
O nafig? Gal pasilikti čia, Šūdo Malimo Centro, kaip jį vadino Rimas, kabake? - Alio, girdi?
- nu.
- Nenuksėk, o greitai marš, kol dar nesupykau!!! Įdomu, ką galėtų padaryti supykęs mano tėvas, pagalvojo Neptūnas.. Prasiveržusius jausmus tuoj pat nustelbė sukilęs protas:
1. Kabakas nedirbo visą parą
2. Čia nėra lovos, kurioje galima būtų miegoti
3. Negali čia sėdėti, tau reikia kažką daryti, tu gi Neptūnas galu gale!
-Ergo? Viskas labai paprasta - tavęs, Neptūne, laukia eilinis pasirinkimas - arba Milda, ir nežinia kokia ateitis artimiausiu metu, arba varai pas Laimą, pasiimi ją iš muzikos, varai namo, atsiimi už kabaką, paimtus 200 litų, prarandi respect`ą iš tėvų ir šiaip šeimos narių.. - pasakė Tomas jo galvoje.
Neptūnas nežinojo, ką jam daryti. Pamanė „Parūkysiu, pamastysiu, gal kas nors ir ateis į galvą... " Jis prisidegė viena iš šešių jam likusių cigarečių, giliai užsitraukė, lėtai išpūtė dūmą. Iš garsiakalbio virš jo galvos sklido gerai pažįstama daina - G&G Sindikato „Muzika, kuri saugo". Jis juodai mėgo sindikatą. Į galvą atėjo įdomi mintis - o gal tikrai hip-hopas - tai muzika kuri saugo? Bet jo alterego Tomas jam kaip visada prieštaravo: „Prisimink biggie, atsimink 2paca, matai kaip baigiasi tiems, kurie kuria šitą muziką? Nori, kad ir tau taip baigūsi? Tada prašau, daryk šitą muziką, bet žinok, kad bet kurią akimirką gali gauti kulką į kaktą ar nugarą... " Staiga jo minčių giją nutraukė byto pasikeitimas - dabar centras grojo Newyanų - beveik nežinomos grupės gabalą „vidinis luzhis". Neptūnas atsiminė tos dainos eilutę: „svarbiausia-nepalūžti// o padaryti vidinį lūzhį... " Atsiminė tą metą, kai jo geriausias draugas Rimas, gatvėje žinomas Coral vardu, paskolino newyanų kompaktą... Jis jo klausė dieną naktį, baigdavo tik tada, kai reikėdavo pakeisti plejerio baterijas. Neptūnas beveik negirdėjo mokytojų, grūdančių jam į galvą žinias, kurių jam niekada gyvenime neprireiks, negirdėjo klasiokų, kurie varė ant sindikato, newyanų ir šiaip repo. Klausė to disko per matematiką, per istoriją, o per fizika mokytoja jam paraše 2, pastabą ir tarnybinį raštą už šiurkštų moksleivio taisyklių pažeidimą. Neptūnas atsiminė tos dainos eilutę: „svarbiausia-nepalūžti// o padaryti vidinį lūžį... ". Gal ir jo gyvenime atėjo toks laikotarpis - padaryti vidinį lūžį? Persikelti iš ramaus, sėslaus ir namisėdiško gyvenimo vienose betono džiunglėse - Vilniuje į velniaižin kokį gyvenimą kitoje betono ir asfalto vandenyno vietoje - Kaune? Gal tapti tiesiog Neptūnu - būtybe, kurios niekas nemato, arba bent jau stengiasi nematyti...
Mobilusis dar kartą suskambėjo - šį kartą skambino Milda.
- Labas.
-Labas. Kaip sekasi?
-Pusė velnio. Rankos jau nebeskauda, Jupiterio draugelis - jis gydytojas - sakė, kad netgi rando neturėtų likti, jei žaizdos neliesiu...
-Ką dabar veiki?
-Sėdžiu kabake, galvoju.
-O tau tėvai nieko nesakys?
-DĖJAU. Gyvenime nedėjau tiktai ant Tavęs, grafiti, hip-hopo ir chemijos.
-Klausyk, jeigu tu ir toliau taip galvosi, tai pražūsi. O ką tu dar galvoji?
-Gal atvaryti pas tave, gal nusišauti, o gal tiesiog pasiimti dar arbatos?
-Baik!!! Nes kitaip tu baigsi visai liūdnai!!!
-Ok. Pasiėmiau dar arbatos. Iki. Gal greitai pasimatysim, o gal ir ne.
-Iki, laukiu nesulaukiu.
Padavėja atnešė arbatą. Neptūnas paprašė sąskaitos, ir paskui keturiais gurkšniais išgėrė visą puodelį verdančios arbatos. Palikęs ant stalo 5 litus, jis skubiai užsidėjo striukę, pasiėmė kuprinę ir išėjo į gatvę. Išsikvietė taksi ir nuvažiavo į geležinkelio stotį. Ten nuėjęs į tualetą gal penktą kartą patikrino savo pistoletą užsikišo jį už diržo ir, nuėjęs prie kasos, nusipirko bilietą į vieną pusę iki Kauno... Jis apsisprendė...

03. Kelionė

Įlipęs į savo vagoną ir susiradęs savo kupė, Neptūnas iš netikėtumo atvirto Dainiumi - Neptūno ir Tomo mišiniu. Iš kupė sklido labai garsi newyanų muzika... O tai galėjo reikšti tik vieną - į Kauną važiuoja kažkuris iš jo pažįstamų, nes visiems jis buvo prikepęs newyanų diskų.. Įėjus į kupė, jo kuprinė iškrito iš rankų - kupė sėdėjo ir klausėsi newyanų, prie plejerio prisijungęs galingas kolonėles ir net užsimerkęs iš malonumo klausė ne kas kitas, o geriausias jo draugas Rimas...
- Zdarov, Rimai.
-oooooo!!! Ką mes matome!!! zdarov, žmogau!!!
-Kur važiuoji?
-Mano destination`as yra yra Kaunas.
-Geras bajeris. Aš varau ten pat. O kokiu adresu varai tu? Spėju kad varai pas draugę...
-Kazimiero Būgos 47. O tu?
-JOFANA!!! Aš varau į tą pačią gatvę, tik vienu namu toliau!!! Gal tu pas tokią Liną varai?
-Jo. Iš kur žinai?
-Ji gi mano Mildos geriausia draugė, klasiokė, plius jos dar ir kartu sėdi.
-Eik tu sau!!! Jofana. Kuriam laikui tu ten varai?
-Priklausys nuo jos. Bet porą dienų tikrai pabūsiu. O tu?
-Nežinau. Irgi priklausys nuo jos tėvų
-Px. Ar pasiėmei raciją?
-Jo. O ką?
-Jei problemos su jos tėvais, tai susisiek, ateisiu.
-Ok. Dėkui. Ką planuojat veikti šįvakar? Gal galėsim ateiti?
-Nežinau, bet turbūt kad ne, nes planuojam pavakaroti prie butelio beaujolais [božolė], pasėdėti... O jūs?
-Ji turbūt supažindins mane su savo tėvais, pristatys kaip savo vaikiną iš Vilniaus... o tada... pažiūrėsiu, turbūt tau reikės ateiti, bet dar nesu tikras. Iš garsiakalbio, esančio kupė lubose, pasigirdo bekūnis ir belytis balsas:
-Gerbiamieji keleiviai, po penkių minučių privažiuosime Kauną pasiruoškite išlipti.
-Vsio, renkam šmutkes, ir, kaip sakoma, kylam, eskadrile...
- Jo, kylam.
Rimas išėjo į tambūrą parūkyti, o Neptūnas nuėjo į tualetą ir iš kuprinės išsitraukęs kelioliką dėtuvių su šoviniais savo ginklui, grūdo jas į savo kišenes. Tambūre, baigiant rūkyti, Neptūnas garsiai, ant viso vagono sušuko:
-Ei, Kaune, mes čia, atvažiavome norėdami pažinti tave ir tavo nuotaikas. Rimas paklausė:
-Kaip bus su transportu?
-Paprašiau Jupiterio 2 tiunintų mazda rx-8 su pilnu keliones komplektu.
- JOFANA!!!
Išlipus prie jų priėjo juodai apsirengęs vaikinas, padavė dviejų mašinų raktelius, draudimą ir dokumentus, ir pranešė, kad kiekvienos mašinos bagažinėje jie ras po krepšį su ginklais ir amunicija bei po lagaminėlį su dešimčia tūkstančių litų. Tada du draugai atsisveikino, nes Rimas dar turėjo kažkokių reikalų, o Neptūnas užsivedė savo juodą mazda rx-8 ir palikdamas mažiausiai 20 metrų ilgio žymes ant asfalto, nurūko pas Mildą.