Rašyk
Eilės (77869)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10861)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1204)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Septynios. Melodingai sukiauksi žadintuvas. Labas rytas, Nina.
Ji keliasi iš karto. Nedejuoja, nekeiksnoja savaitės dienų, metų laikų, planetų padėties, nei meteorologų. Nėra prasmės – nieko tai nekeičia, o pagailėti ir pritariamai suurgzti į paausį vis tiek nėra kam. Bet ji jau liovėsi apie tai galvoti. Seniausiai. Taip.
Lėtu tiksliu judesiu išjungia žadintuvą ir keliasi. Chalatas tvarkingai sulankstytas kojūgaly, šlepetės kaip tik ten, kur tuoj nusileis pėdos. Užtenka truktelėti antklodės kraštą ir lova paklota – ji nebesiblaško per miegus.
Toliau viskas taip pat lengvai ir greitai: lengvas lietutis vonioje, lengvas makiažas, lengvas pusrytis. Lengvas džiazas.
Kavai subėgant į filtrą, Nina stebi, kaip rytinė šviesa užpildo virtuvės kampą. Visi trys erdvaus jos buto kambariai demonstruoja nepriekaištingą tvarką ir stilių. Sterilumą? Galbūt. Svečių šie namai sulaukia retai, bet juk niekada negali žinoti.
Gerdama kavą pagalvoja, kad laikas keisti filtrą. Kava karti, bet tai jos įprastinė dozė. Puodelis espresso prieš išeinant ir du puodeliai juodos be cukraus iš aparato biure. Vakare stiklas vyno. Knyga arba filmas. Galbūt svečiai. Juk niekada negali žinoti.
Prieš išeidama išplauna puodelį. Niekada negali žinoti… Kurgi ne, Nina.

---
Pusė devynių ji jau savo darbo vietoje. Įjungia kondicionierių. Nuleidžia žaliuzes. Kurį laiką žiūri į stalą dalijantį šviesos punktyrą. Reikia ir jai imti atostogas. Visas pasaulis atostogauja: tirpdo savo riebalus saulėje, tirpdo atostoginius, santaupas, sekančio mėnesio algą. Galbūt net reikia kur nors išvažiuoti.

---
– Brangioji, šįvakar pas mane. – Draugė ją pasigauna prie kavos aparato. Antras puodelis, jos norma. - Tu tiesiog privalai.
– Brendis ir obuolių sultys? – Net karsteli nuo minties - Nina mintinai žino Draugės vakarėlių scenarijų. – Ne.
– O! Na kam taip iš karto? Jei tik nori, specialiai tau galiu suorganizuoti nors ir arbatėlę. Tu juk mane pažįsti. – Įsibėgėja. – Nori arbatos? Gausi. Dieviškos arbatos! Bendradarbė kaip tik iš Egipto kažkokios egzotikos parsivežė. Sakė net išmoko paruošti ją pati, rankomis. A?
Ninai norisi pasakyti, kad „profesinė“ šypsena veikia tik klientus. Et, nesvarbu. Atsidūsta ir gurkšteli kavos. Užsimerkia. Kiek jau laiko ji dirba agentūroje?
Bet Draugė nepasiduoda. Ji išties užsidegusi. Ji gyvatiškai vyniojasi aplink Niną, lamdydama darbinio kostiumėlio pečius. Ji žibina akimis ir pila, pila nuodus Ninai į ausį:
– Nagi, nagi, nagi. Susėsim visos ant kilimėlio, apsismilkysim. Tu tik įsivaizduok: naktis oazėje, žvaigždės virš bekraštės dykumos, laužo traškesyss, paslaptysss, char-ba-taa... 
Nuo suvokimo, kad jau nebepamena, kada paskutinįkart gėrė arbatą Ninai kone ima spengti ausyse. Viduje lyg kažkas subanguoja ir staiga ją apima keistas jausmas. Tarsi stebuklo nuojauta. Nuojauta gyvenimo, kitokio, nei jos lengvas ir sterilus egzistavimas. Mįslingo, sodraus, pilno paslaptingų garsų ir kvapų. O ta arbata... tai juk bilietas tiesiai ten. Taip! Jausmas pasidaro beveik apčiuopiamas. Ji, žinoma, jau ryte pastebėjo, kad kažkas ne taip. Kad tai nebus eilinė diena. Ta šviesa ir drumsta kava, ir visa kita. Ir staiga – arbata. Na žinoma, arbata!

---
Pora valandų nusiplauti skaičiams ir formalumams. Šalin pilką ir juodą. Griežtą liną ir lengvą makiažą. Rankos pačios siekia šilko ir kutų. Skarų. Taip, skarų. O, ji net neįsivaizdavo, kaip lengvai jos slysta, kaip gula. Kaip kvepia ir staiga sukutena lyg minkštas kuprio snukis...  Iš namų ji išbėga beveik tekina.

---
Draugės namai Niną pasitinka triukšmu ir klegesiu. Lotyniškais ritmais, kvatojimu ir spygavimais. Nešvankiais juokeliais koridoriuje, kur rūko vyrai. Brendžiu ir obuolių sultimis.
– Na, pagaliau! Matau, gražinaisi. Šaunuolė. - Žodžiu taip: baras ten, užkandžiai ten, - du nekantrūs mostai į priešingas kambario puses, - o jis tavęs jau seniausiai laukia... kažkur ten. – Draugė tiesiog netveria savy, ji pakylėta, ji dega azartu.
Ko gi stebiesi, Nina? Juk mintinai žinai jos vakarėlių scenarijų? Juk tai tik dar vienas mergiškas suokalbis. Toks pat, kaip ir šimtai ankstesnių. Toks pat beviltiškas.
Anksčiau tokios aferos Ninai kėlė juoką. Paskui ji ėmė kibtis į jas su visu atidumu, viltingai. Kol galiausiai pavargo. Per tuos dešimt metų nuo pat tada, kai baigė universitetą, išmoko užuosti juos iš tolo. Bet šiandien ji prarado budrumą, leidosi įviliojama į spąstus, leidosi paskandinama toje arbatos vizijoje. Tai kur ta arbata?
– Kur arbata?
– Savitarna, brangioji – kvatodama Draugė stumteli Niną baro link. – Jei nori ko ypatingesnio, reketuok dydžėjų. Gyrėsi kažkokia egzotika. Tik neužsiflirtuok – aš tuoj surasiu.
– Bet tu žadėjai arbatos.
Ne, ji dar nejaučia, kad spiriasi paikai, kaip vaikystėj. Kai atrodė, kad „noriu“ yra burtažodis, sukursiantis dar vieną sluoksniuotos žele porciją kavinukėj. Želė neturim. Arbatos neturim.
– Tu žadėjai žvaigždes. 
– Spėsi, dar pažaisi, Ni...
– Virš bekraštės dykumos! – karštis pasiekia gerklę ir bemat ūžteli aukštyn.
Draugė žiūri į Niną, pasiruošusi bet kurią akimirką prapliupti juoku. Bet Nina nejuokauja, jos skruostai dega, o žvilgsnis paklaikęs.
– O dieve, na tai susirask ir pasidaryk ko nors arba pasiimk iš šaldytuvo šaltos, jei jau tau būtina maivytis. Nereikia čia taip siusti...

---
Paskutinių nusistebėjimų Nina jau negirdi – viesulu įsiveržia į Draugės virtuvę.
Viena po kitos atlapoja visas sienines spinteles. Lentynoje, šalia kavos ir maisto papildų suranda metalinę dėžutę. Turėtų būti tai. Pakračius sušnara - viduje dar likę šiek tiek šieniškų arbatžolių. Pauosto, bet kvapo nesuvokia, visai išsikvėpus. Ir tegu. Vis tiek. Įjungia elektrinį virdulį, triukšmingai pasiruošia puodelį.
Iš kur tas nekantrumas, Nina?
Arbatžolės ilgai nenori nusėsti, supasi vandens paviršiuje. Nina išrausia šaukštų stalčių – galiausiai drėgnas šienelis pasilieka sietelyje, o puodely lieka gelsvas, beveik bekvapis gėrimas.
Labai lėtai Nina pakelia jį prie lūpų. Užsimerkia. Gurkšteli. Ir verkia, ir verkia.
2005-04-04 17:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 23 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-06 11:57
Citadele
Gražu:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-13 19:06
truputį _
Jautrus darbas. Gražus.
Puikus stilius. Tik klaidelių yra. Bet jos niekis prieš mintį, prieš visą pasakojimą.
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-23 15:36
lateksinė_nindzė
o, triskart skaičiau ir tik dabar balsuot susizgribau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-07-15 12:06
Toras su kūju Mjolniru
O tu turi potencialą rašyt psichologinį siaubą. Pabandyk kada? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-28 17:04
Judesyje
man - nelabai... jei į kūrinuką žiurėtum kaip į meilės romano ištrauką - sakyčiau pavykus (nors ir laabia aš jų nemėgstu). Bet kaip į kažką daugiau...nepajaučiau arbatos aromato.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-27 10:26
Kirvoboica
arbatžolėm pakvimpa... ir žinoma - diena bus ne tokia kaip visos... :0)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-27 09:48
Anastasija
prisiruošiau perskaityt.
jautrus gabaliukas. aiškus, tikslus, įtikinantis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-05 23:58
minties šuolis
idomu buvo paskaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-24 17:49
Hippie
patiko man, užkabino ir įnešė savotiškos nuotaikėlės:)
nežinojau, kad Panytėlė ir prozą rašo:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-23 19:52
majakas_
labai gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-05 15:26
Vanda Merild
Yra ko paskaityti tarp eilučių.Niną pravirkdė ne arbata.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-27 16:10
kadugėlis
Dėl arbatos ruošimo. Galėčiau ir nesiaiškinti, bet pasiaiškinsiu, nes žioplumas - ne nuodėmė.
Taigi turim: "Sakė net išmoko paruošti ją pati, rankomis." Neturim: "savo" prieš "rankomis". Kas norėta tuo pasakyti? Kad ana moka daugiau, nei pamirtyti maišelį karštam vandeny, arba pasidžiaugti, kai arbatą atneša jau paruoštą ir paaiškina, kam skirti visi pribumbasai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-27 14:51
Darrrka
dievaži, o kaip arbata ruošiama kojomis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-19 10:36
Loke1
Suprantu Niną.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-14 19:20
a pčy
neskaičiau, todėl kuolas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-14 18:36
majakas_
praktiškai, bet gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-08 11:18
viena skruzdėlė
ale neiškošei tu tos skolos;) šieno matau:] na, visokių... klaidų.
nzn, ką bendrai. kažkas vyko. neblogai vyko, taikliai. niekur nenuvyko - taip ir turėjo būti, bet. kaip nutrūkęs siūlas. žinai, kaip šlapias siūlas limpa prie pirštų, - lipti limpa, bet naudos iš jo;) na, bet bent negraudina. beje, pradžioj atrodo, kad jai nežinia kiek metų. o charakteriai tvarkoj.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-08 09:31
Juoda Katė
Patikti patiko, bet jau ta pabaiga... ;/ Visą nuo pradžios iki galo įsistebeilijus į ekraną suvalgiau, nu bet pabaiga... ;/ Gražūs palyginimai, epitetai, įvaizdžiai, betgi jau pabaiga tai... ;/ Nu nzn... ;/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-04 23:31
speedo
vartotojiškas sukūrys ir man yra apgadinęs arbatą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-04 21:33
Yra
Yra
Gražūs lengvi perėjimai, jaučiama besikeičianti nuotaika. Visai neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 23]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą