per grindinį, paplotėliu kalėdiniu
įlūžtančią plytelėm klotą aikštę,
gal galimybė, gal tik hipotetinė
susitikimo netikėto vaikšto
ir sukasi ant akmenio stebuklinio
triskart į kairę pusę užsimerkusi,
o pardavėja avinėlių cùkrinių
kvatoja, ir aluminato arkose
jos juokas aidi, bet ūmai nusirita,
aplenkęs turistus, fotografuojančius
visai ne tai, visai ne ten, kur spiritus
senamiesčio klajoja, tavo pojūčius
delnan pagaunu baltu pūku topolio,
apsisuku, atsigręžiu, nupėdinu
link vakarinio kauburio akropolio,
neįtikima o vis vien tikėtina