Iš mumijų jau faraonai trypti keliasi:
ant scenos rengia sielą – lai striptizą šoka.
O pilvo šokis tratinas aukščiau – galvelėse,
kur „Kazačioką“ kala prie grindų kazokai.
Suskaldo taktą – pauzė dūžta, kojas skubina.
Pražysta šuoly pakasytas kraujo lašas.
Kai klumpės vienos trypia medžio pievoj „Kubilą“ -
prieina krūtys ir lambados lovoj prašo.
Jauniausia senmergė pavijo valse pensiją -
prikals prie debesų tokias be teismo jokio!
Nupjauna rūtų derlių. Atsarginę versiją
tarnaitės vyrų vienuolyne naktį šoka.
Ir pašokdins jos Dievą: gi žmogus – ne svetimas.
Jis šiąnakt dešimtį įsakymų įšaldė.
Pats angelas pasiutpolkę su pankais tratina,
o raganos kipšus svaigina, virpina Vivaldį.
Čia kvaista sielos, kūnai tirpsta, valsas liejasi.
Užlieja Nojų, protas žiobčioja pražuvęs.
Tuoj liepos keiksis nemiegojusios alėjose,
kai grįš iš lovos šokio skersos paleistuvės.