Sugrįšiu [Viskio Butelio Laidotuvės]

<o> serbentais apkaišytam vagone
<l> apyniai meldžiasi šalikelės katedroms.
<o> jaučiausi gyvulys, bet NE.
<l> primatu jau pabuvau, norėčiau būt skėriu.
<o> sutrypk mane kaip nuorūką, pradeginsiu tau ODą
<l> pabūsiu tavo skrandžio opa, pabūsiu pagaliu, kuris per smegeninę duoda.
<o> tik nusiimk tas baltas pirštines ir nusismauk tą kauką juodą
<l> tas snobiškumas netikram veide, sumesk akis į kiaurą puodą.
<o> ir mėnuliu man kauk prieš saulę ir su pačiūžom bėk į karą.
<l> nepirk daugiau veršienos, nuo jos mane mažais spuogeliais beria,
<o> stiklainyje tik mano šilumą užšaldyk - palauk pavasario galbūt atšils.
<l> ji nepamils. ledinis jausmas tankui savo nekaltybę atiduos.
<o> plaštake tik prišalus maskatuojas, kai bandė žiemą pabučiuoti slide.
<l> nekaltas bučinys kaip peilio ašaros prie tavo kaklo
<o> ir trys kampai šeimoj, nes piramidė
<l> tai ne tetraedras šilkiniuos apatiniuos įsisupęs
<o> kur slėniai, mėlynos šešupės.
<l> balti tavieji nekaltybės marškinėliai supas
<o> ir šakėmis pasmeigtas laumės vaikas.
<l> manei mylėti reikia, o gal jau mirti laikas
<o> ir laikas juk ne tau vienai sustojo, kai pastojai.
<l> išgėrė šienpjoviai auksines vakar, o šiandien geria gi artojai.
<o> silkiena ir žmogiena tik patiekit,
<l> šalin vaikus ir moteris, drąsiau ant vaišių stalo lašinių padėkit
<o> aš išbadėjęs meilės, kraujo, vyno!
<l> nėra ? nereikia po velnių . atneškit blynų
<o> bus ramu. tik lašalais lašes jos kraujas nuo lašišų.
<l> baigiu paskęst tarp tavo lūpų, spindinčių akių ir negyvų klavišų
<o> tik gaila, kad netikras tas rudens/dangaus/šešupės surogatas
<l> manai tau jau "krantai" ? toli gražu. tau "batai",
<o> nes "ratai" burnoje, nes sieloje barbituratai.
<l> kvaily ,žmogau, aplinkiniai - juk surogatai.
<o> ir šluok kelius, jei nežinai kaip užsidirbti duonai,
<l> ėsk purvą ,alkanas šunėke. pyragus ėda ponai.
<o> ir traukiniais per tavo stuburą į šviesią dieną juda KLONAI
<l> kažkur pakrantėse prie meldų tyliai kaukia silikonai
<o> kažkur prie silikonų tyliai ošia meldai.
<l> uždusk savuoju prakaitu prie geležinės geldos
<o> ir glostyk mane kertantį kirviu per amžinybės delnus,
<l> išgraužk, jei nori iš manęs tas raganas ir velnius,
<o> ir kepenis mano sušerk savo vaikams
<l> pamiršk mane. pamiršk visiems laikams.